Trijų Karalių klaidos kaina - 2000 litų

Nešdamiesi namo ir puošdami miško eglutę dažnai nepagalvojame, kur ją padėsime pasibaigus šventiniam laikotarpiui. Todėl dar neprasidėjus Trijų Karalių šventei per kai kurių daugiabučių langus žaliaskarės skrenda tiesiog į kiemą. Tačiau jei būsi pričiuptas, teks susimokėti baudą, siekiančią 2000 litų.

Į komunalinių atliekų konteinerius žaliąsias atliekas, tarp jų ir eglutes, mesti draudžiama, todėl yra organizuojamos specialios eglučių rinkimo akcijos, o surinkti medžiai dar sušildo mūsų namus, nes tampa biokuru.

Eglutės naudojamos biokurui

Aštuntus metus viena atliekas surenkanti bendrovė  stato specialius konteinerius panaudotoms kalėdinėms eglutėms surinkti.

Nupuoštas eglutes gyventojai kviečiami pristatyti į specialius didelės talpos konteinerius, pažymėtus akcijai skirtais lipdukais – balta eglute žaliame fone. Gyventojų patogumui šie konteineriai stovės itin didelio žmonių srauto sulaukiančiose vietose prie prekybos centrų, kultūros ir kitų įstaigų, daugiabučių kiemuose.  Akcijos rengėjai atkreipia dėmesį, kad šie konteineriai skirti tik eglutėms surinkti, todėl gyventojai prašomi į juos nemesti kitų atliekų.

Įmonės atstovė Daiva Skrupskelienė teigė, kad akcijos idėja kilo Vakaruose ir Lietuvoje sulaukia nemažai susidomėjimo: „Žmonės domisi šia akcija, bet dažniausiai neša eglutes tie, kurie jas nešdavo visada. O, žinoma, yra dalis žmonių, kuriems yra neįdomu. Vilniuje ir Klaipėdoje surenkama daugiausiai eglučių tikriausiai dėl to, kad ten gyvena daugiausiai žmonių, yra daugiausiai daugiabučių namų.“

Pasibaigus akcijai, surinktos eglutės bus perduotos katilinėms, naudojančioms biokurą. Kasmet yra surenkama nuo 500 iki 700 m3 naudotų eglučių. Priklausomai nuo surinktų eglučių kiekio, žadama pagaminti apie 50-70 kietmetrių biokuro .

„Per dešimt dienų surenkame nemažai eglučių. Išvežame nuo 50 iki 70 didžiųjų konteinerių. Po to eglutės vežamos į katilines ir panaudojamos biokurui“, - sakė moteris.

Atsisveikinimas su eglutėmis – tarsi pasaka

Vilniaus mokytojų namų kiemelyje jau daugelį metų organizuojama tradicinė šventė „Lik sveika, Kalėdų eglute”, į kurią visi kviečiami atsinešti eglutes. Mokytojų namų direktorė Zenobija-Zita Žepnickienė teigė, kad svarbiausia, jog eglutės, išmestos per balkonus, nesimėtytų pakampėse

„Šią akciją jau organizuojame dvidešimt trečius metus ir prieš sugalvodami šį projektą, galvojome kelis variantus, kaip atsisveikinti su eglutėmis, kad vaikams nebūtų labai skausminga. Pirmasis variantas buvo – jas sudeginti, tačiau vaikams matant, kaip eglutės dega, būtų liūdnoka, tariamės su etnologais, su mokytojais ir išbraukėme šitą variantą. Vėliau mes sugalvojome pasaką, kad eglučių nebūtų gatvėse, kviečiame visus vaikus ir tėvelius atsinešti eglutes ir palydėti miško globon. Vaikai tiki pasaka, kad pilnas sunkvežimis eglučių keliauja į mišką, kur žvėreliai jomis rūpinasi, o kitais metais jos grįžta į gerų žmonių namus“, - kalbėjo moteris.

Jeigu kalbėtume ne apie pasaką, eglutės keliauja į katilines ir virsta biokuru: „Iš tiesų eglutės tampa biokuru, jos susmulkinamos ir vežamos į katilines. Ir vėl tos pačios eglutės šildo mūsų namus, gamtai žalos nedaroma, juo labiau, kad eglutės ir auginamos specialiai šventei. Visuomet pas mus per šventę būna pilnas kiemas žmonių ir tiesiog malonu matyti, kai žmonės atvažiuoja ne tik iš senamiesčio, bet ir iš tolimesnių rajonų: Fabijoniškių, Pašilaičių, Pilaitės ir t.t. Džiugu, kad yra tėvų, kurie rūpinasi savo vaikais, savo vaikų ugdymu, kad jie jaustų pagarbą medžiui ir gamtai. Anksčiau labai dažnai būdavo, kad po švenčių tėvai tiesiog švystelėdavo eglaitę pro balkoną ir netgi matėsi, kad daug eglių mėtėsi gatvėse ir įvairiuose pakampiuose. Džiugu, kad po truputį yra susirūpinta gamta.“

Būdavo metų, kad visoms eglėms paimti neužtekdavo vieno sunkvežimio, jis važiuodavo du kartus. Mus labai stebindavo, bet kelerius metus nešdavo milžiniškas egles iš bažnyčių vienuoliai. Dabar galiu pastebėti tendenciją, kad eglių mažėja, nes daug kas puošia dirbtines egles arba tik šaką. Praeitais metais surinkome berods 200-250 eglaičių, būna metų, kad sunkvežimis būna ir neperpildytas, bet visuomet žmonių būna pilnas kiemas ir mes galvojame įvairias pramogas, kad vaikams būtų smagu.

Renginys vyks Sausio 6 d. 18 val. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje. Kaune, sausio 6 dieną, 17.00-20.00 val. Rotušės aikštėje taip pat vyks atsisveikinimo su kalėdinėmis eglutėmis šventė.

Už šiukšlinimą – gresia baudos

Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Kazlauskienė teigė, kad eglučių jokiu būdu negalima mesti į komunalinėms atliekoms skirtą konteinerį.

„Panaudotos eglutės yra smulkinamos, naudojamos apšiltinimui. Jos deginamos kaip biokuras. Tiesiog toks pasirinktas šių atliekų sutvarkymo būdas, kad žmonės neišmestų jų į sąvartynus ir kad apskritai bet kur jų neišmestų. Todėl sugalvota vieningai surinkti jas specialių konteinerių pagalba ir panaudoti kurui, tiesiog toks tvarkymo būdas. Žinoma, kiekiai, kuriuos žmonės atveža nėra kažkokie labai dideli, tačiau tokia akcija vyksta kažkur jau penkerius metus“, - kalbėjo specialistė.

Anot moters, tokių skaidžių atliekų kiekis sąvartynuose turi būti mažinamas: „Eglučių tikrai negalima mesti į komunalinėms atliekoms skirtą konteinerį, jas galima kompostuoti ir yra biologiškai skaidžios atliekos, o kiekis tokių atliekų, kurios patenka į sąvartynus, turi būti mažinamas ir jos tvarkomos kitaip.“

Vis dėlto komunalininkai nepalieka šalia konteinerių pastatytų atliekų ir jomis pasirūpina.

„Girdėjau, kad kai žmonės neturi galimybės nuvežti į surinkimo punktus eglučių ir palieka jas prie bendrų konteinerių, komunalininkai šių atliekų neveža į sąvartynus ir patys pristato į reikiamus punktus. Tačiau yra baudos už gamtos teršimą. Jos skiriamos bendra tvarka, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu“, - sakė D. Kazlauskienė.

Pažeidus miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles galima gauti įspėjimą arba baudą iki 579,24 eurų (2000 litų).

Eglučių mėgėja – 2015 metų simbolis

Dar vienas būdas, kaip panaudoti jau pasenusias miško žaliaskares, – paaukoti jas šių metų simboliui – ožkai. 2015 m. vasario 19 d. prasideda medinės Ožkos metai. Kadangi medis yra susijęs su žalia spalva, tai ir 2015 metai vadinami žaliosios medinės Ožkos metais.

Šių metų simbolis mėgsta eglės ir pušų šakas, o jos yra netgi naudingos ožkoms. Rekomenduojama pastoviai ožkas maitinti jaunomis pušų ir eglių šakomis, jose yra labai gausu vitaminų.

„Žiemą pagrindinis pašaras yra šienas, šienainis, tačiau ypač Lapkričio –
kovo mėnesiais ožkoms patartina duoti eglių ir pušų spyglių, kurie ne
tik pagerina apetitą, bet ir aprūpina organizmą karotinu, be to, jos
noriai ėda eglaičių šakas, mėgsta graužti medžių šakų žievę“, - pasakojo
ūkininkas.