Apsitvėrė nuo bebrų
Kartu su aplinkosaugininkų ekipažu išvykome į Naujosios Vilnios rajoną. Pirmoji stotelė – nelegali tvora prie Vilnelės. Smėlėtu šlaitu nusileidus prie upės, atsiveria graži panorama, o kartu akį traukia ir sena, parūdijusi tvora. Aplinkosaugininkai pamatuoja – tvorelė driekiasi tiesiai nuo upės kranto, nesilaikant 10 metrų apsaugos zonos reikalavimų. Vilniaus miesto agentūros vyresnysis specialistas Jonas Bacevičius imasi iniciatyvos – pasibeldžia į šeimininkų namo duris. Pasirodo vyras, vėliau prisistato ir jo motina. Abu dievagojasi, kad tvora statyta seniai, jau mirusio vyro iniciatyva ir prašo pasigailėti – nebausti. Tačiau aplinkosaugininkai jokių išimčių taikyti negali ir ima surašinėti pažeidimų protokolą.
Pakalbinta moteriškė pristato Svetlanos vardu, sako kilusi iš Baltarusijos ir gyvenanti šioje vietoje jau seniai. Tvora, jos teigimu, atsiradusi irgi labai seniai, ji net nepamena kada tiksliai.
Vėliau paprašytas paaiškinti, koks pažeidimas fiksuotas aplinkosaugininkas J. Bacevičius teigė, kad vandens telkinio apsaugos zonoje yra draudžiama statyti bet kokius statinius, išskyrus hidrotechninius, tarp jų ir tverti tvoras. Šiuo atveju to nepaisyta.
„Čia yra pažeidimas, kada piliečio tvora užtverta iki pat upelio, apribotas tiek žmonėms, tiek gyvūnams praėjimas. Už tai numatyta atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nuo 250 iki 1000 Lt bauda ir privalomasis nurodymas patraukti tvorą“, - sakė J. Bacevičius. Jo teigimu, žemės savininkai aiškino, kad tvora pastatyta seniai, jau mirusio vyro: „Jie sakė, kad apie tokią tvarką nežinojo. Aiškino, kad dalis tvoros užtverta nuo bebrų, kad jie čia nevaikščiotų... Bet mūsų tokie paaiškinimai neįtikina“, - nukirto aplinkosaugininkas.
Pagal bendrąją tvarką, nelegalios tvoros savininkai ketvirtadienį kviečiami atvykti į Vilniaus miesto agentūrą. Jiems bus surašytas ATPK protokolas ir įteiktas privalomasis nurodymas per penkias darbo dienas tvorą patraukti. Jeigu to nebus padaryta, numatyta bauda ir bus pradėtas skaičiuoti tvoros abonementinis mokestis.
Raštą nugriauti tvorą gaus ir savivaldybė
Kaip teigė J. Bacevičius, kadangi ši žemė valstybinė, privalomąjį raštą tvorą išmontuoti gaus Vilniaus miesto savivaldybė – antraip taip pat teks mokėti abonementinį tvoros mokestį.
Nuo ko tokia geležinė tvora statyta? Kaip spėjo aplinkosaugininkas, greičiausiai norint apsisaugoti nuo vagių. Sovietiniais laikais iš įvairių gamyklų labai viską vogdavo, taigi reikėjo kažkaip nuo ilgapirščių gintis.
Šiuo metu ši tvora vaikštantiems palei Vilnelę visiškai užtveria kelią.
Nelegalios tvoros šeimininkė: o gal galite pažeidimo nefiksuoti?
Šioje vietoje tvora buvo visai naujutėlaitė, masyvi. Tvertasi visai nuo upės pakrantės. Aplinksaugininkai išsitraukę metrą pamatavo – šeimininkams teks sugriauti visus 10 metrų tvoros.
„Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nelabai panašu į upę, tai yra Kairėnės upelio pati pradžia. Tai yra akivaizdus specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimas, kai draudžiama vandens apsaugos zonoje tverti tvoras. Čia matome, kad net tokiame mažame upelyje piliečiai taip pat sugalvoja užsitverti tvorą, taip, kaip jiems yra patogiau“, - sakė J. Bacevičius.
Jo teigimu, pagal naująją ministro tvarką bet kuris žemės savininkas turi leisti žmonėms nekliudomai praeiti vandens telkinio pakrante. Savininkas turi pasirūpinti, kad būtų informacinės lentelės su kontaktais, jeigu, pavyzdžiui, iškylautojai norėtų ilgesniam laikui sustoti šioje vietoje, jie tam turėtų gauti savininko leidimą.
J. Bacevičius skaičiuoja, kad prieš nelegalių tvorų statytojais bent jau Vilniaus mieste aktyviai kovojama apie porą metų ir matomi gana geri rezultatai. Jeigu prieš dvejus metus buvo iškelta apie 60 administracinių bylų dėl pažeidimų statant nelegalias tvoras prie ežerų ar upių pakrančių, pernai tokių atvejų būta 37. Šiemet aplinkosaugininkams atlikus vandens telkinių monitoringą ir prie jų pastatytas nelegalias tvoras, tokių statinių identifikuota tik apie 10.
