Įregistravo medžioklės vienetą
Žagarės sen. Stelmokų kaime Linas su broliu atkūrė nuosavybės teisę į senelio turėtą žemę. Savo dalį jis atidavė ūkį įregistravusiam broliui, dažnai atvažiuoja į gimtinę ir jam padeda dirbti ūkio darbus. Tose vietose, kur Naudužai susigrąžino senelio turėtą žemę, buvo laisva medžioklės teritorija. Ten sovietmečiu veikė Gulbinų medžioklės ūkis. Pasak Lino, pradėjusiam ūkininkauti broliui daug žalos pridarė žvėrys: žiemą elniai, ieškodami maisto, kojomis atkapstydavo sniegą nuo rapsų, paskui nemaži plotai iššaldavo, šernai su jaunikliais siaubdavo kviečių, miežių laukus. Ko tik ūkininkai nedarė, kad atbaidytų žalą darančius žvėris: iš petardų į orą šaudė, skambino įvairiais skambalais, vaikė iš laukų, bet keturkojai būriais kaip ėjo, taip ir ėjo į pasėlių plotus. Ką daryti? Nusprendė teisėtai žvėris medžioti.
L. Naudužas turėjo 11 metų medžiotojo patirtį, be to, su broliu jau dirbo 246 ha žemės, todėl 2001 m. balandžio 13 d. įregistravo individualų medžioklės plotą. Pagrindinis reikalavimas tada buvo turėti ne mažesnį negu 100 ha plotą. Lietuvoje turintiesiems nuosavos žemės arba sudariusiesiems sutartis su kaimynais pirmą kartą buvo leidžiama įregistruoti individualius vientisus medžioklės vienetus. 2001 m. balandžio 13-ąją Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio agentūroje įregistravo 246,11 ha individualios medžioklės vienetą.
„Padidinau savo medžioklės plotus iki 1 132 ha, iš jų – 50,45 ha miško. Iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio r. agentūros 2002 m. gegužės 14 d. gavau raštą, kad pateiktos sutartys dėl medžioklės plotų nuomos yra užregistruotos agentūroje. Sutartyse parašyta, kad aš įsipareigoju ūkininkams atlyginti žvėrių padarytą žalą, jei tokia bus nustatyta, informuosiu, jeigu pastebėsiu, kad miške kas neteisėtai kerta medžius ir kt. Ūkininkams, kurie norėjo medžioti savo valdose, suteikiau tokią galimybę, nes aš buvau gavęs medžioklės lapus ir licencijas žvėrims medžioti. Pavieniai ūkininkai tokios teisės neturėjo, nes nebuvo įregistravę medžioklės vieneto“, – apie savo teisėtą medžiotojo veiklą pasakojo L. Naudužas.
Atsirado galingas medžioklės kaimynas
Dažnai atvažiuodamas iš Vilniaus į gimtinę ir padėdamas broliui ūkininkauti L. Naudužas laisvalaikiu medžiodavo. Sakė, jog jis buvęs labai pareigingas, medžiotojo veiklą vykdęs pagal visus reikalavimus. Anot Lino, viską sujaukė Medžioklės įstatymas, kuris buvo priimtas 2002 m. birželio 20 d. (Beje, vėliau paaiškėjo, kad šis įstatymas prieštarauja LR Konstitucijai – tai išaiškino Konstitucinis Teismas.)
Medžiotojas L. Naudžiūnas nė baisiausiame sapne nesapnavo, kad taip galėjo nutikti: Joniškio r. savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija nusprendė iš jo atimti teisėtai įregistruotus medžioklės plotus ir priskyrė komercinės medžioklės plotams. Taip buvo „sulipdytas“ galingas komercinės medžioklės plotas – net 5 tūkst. ha.
„Ir taip į Žagarės profesionalios medžioklės plotus pateko jau anksčiau mano įregistruoti medžioklės plotai. Komisija nusprendė iš manęs atimti 80 proc. turėto medžioklės ploto ir „nustūmė“ kitur: už 5 km davė medžioklei bevertę teritoriją – ten patenka trys kaimai, mechaninės dirbtuvės, mokykla, miško – nė vieno hektaro. Aš kūriau medžioklės plotų vienetą ir jį įregistravau pirmiausia dėl to, kad galėčiau nuo žvėrių apsaugoti privačius laukus, o čia mane ėmė ir „išstūmė“ kitur. Kokia medžioklė, jei neturi miško? Sunku sveiku protu suvokti: aš turiu 111 ilgalaikių medžioklės plotų nuomos sutarčių, jos visos įregistruotos, galiojančios, be to, turiu nuosavos žemės ir nuosavo miško, turiu leidimus medžioti, bet realiai negaliu medžioti – paskirti plotai netinkami medžioklei. Politikos veikėjams, svečiams iš užsienio medžioti buvo suformuotas specialus, itin didelis Žagarės profesionalios medžioklės vienetas“, – pasakojo L. Naudužas.
Jis vartė krūvą dokumentų ir sakė, kad rajono Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija keitė jo turėto medžioklės ploto vieneto ribas, nes turėto medžioklės ploto vieneto riba eina pamiške, o to pagal Medžioklės įstatymą negali būti. Jo manymu, ploto ribą, kuri ėjo pamiške, buvo galima koreguoti iš esmės nekeičiant medžioklės vieneto ploto. Komisija patvirtino naują L. Naudužo individualios medžioklės ploto vienetą, kurio didžioji dalis yra kitoje vietoje, negu anksčiau buvusioji, bendrame 1 066 ha plote – 315 ha nemedžiojamų plotų, o iš 50,45 ha miško liko tik 23 ha.
Prasidėjo teismų maratonas
L. Naudužas apie dešimt metų negali realizuoti savo teisės medžioti. Teisybės jis pradėjo ieškoti teismuose. Nuo 2003 m. prasidėjęs teismų maratonas tebesitęsia iki šiol. Jau pasiekta svarbi pergalė, bet pabaigos dar nematyti.
Teismų posėdžiai, prasidėję Šiauliuose, persikėlė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą Vilniuje, po to vėl sugrįžo į Šiaulius. Ir taip keletą kartų. Joniškio r. savivaldybės Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija Šiaulių apygardos teismo sprendimu turėjo iš naujo patvirtinti L. Naudužo medžioklės plotus. Tai buvo 2003-ieji metai. Pasak ūkininko, komisija trejus metus vilkino teismo sprendimą, neatsižvelgė į teismo nurodytus terminus. Atėjo 2006–ieji. Vėl teismo posėdžiai. Kaip sakė L. Naudužas, komisija suklaidino Šiaulių apygardos teismą, neva jo medžioklės plotas neatitiko vientisumo kriterijų. „Tai – netiesa, kai registravau individualios medžioklės vienetą, buvo laikomasi medžioklės plotų teritorijos vientisumo principo, – teigė L. Naudužas. – Po to verdiktą paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Komisijai paskyrė baudą už vilkinimą, kad nevykdo teismo sprendimo. Apie 50 žmonių, su kuriais buvau pasirašęs ilgalaikes sutartis, kreipėsi į teismą, kad prieš jų valią medžioklės plotai – nuosava žemė ir miškai – buvo atimti iš manęs ir perduoti kitiems medžioklės naudotojams.“
L. Naudužas net tris kartus važiavo pas aplinkos ministrą, kreipėsi į tuometį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, visur įrodinėjo, kad turėjo teisėtus lūkesčius, įregistravo individualios medžioklės plotų vienetą, kad jam turi būti taikomas tęstinumo principas, kad Žagarės profesionalios medžioklės vienetas buvo įregistruotas vėliau.
Daugybė teismo posėdžių vyko iki 2012 m. Pasak pašnekovo, komisija keturis kartus kartojo tą pačią klaidą – nepatvirtino jo turėtų medžioklės plotų, o jam paskirtasis plotas 70 proc. skiriasi nuo to, į kurį jis pretenduoja pagal tęstinumo principą (iš pradžių skyrėsi net 80 proc. nuo turėto ploto).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. priėmė nutartį ir konstatavo: nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo L. Naudužo teisė patvirtinti individualų medžioklės plotų vienetą nepažeidžiant naudojamo medžioklės ploto tęstinumo principo. Jo naudojami plotai nebuvo apskritai eliminuoti iš medžioklei priskiriamų teritorijų, bet buvo perduoti kitiems asmenims. Įstatymo ginama teisė į medžioklės plotų tęstinumą turi būti suprantama kaip asmens galimybė realizuoti savo teisėtus interesus ne mažesne (ar labai panašia) apimtimi pasikeitus teisiniam reguliavimui, t. y. turėti panašaus dydžio medžioklės plotą, kuriame būtų panašus miško plotas ir panašios kitos medžioklės sąlygos.
Teismas, remdamasis pateiktais duomenimis, konstatavo, kad komisija veikė išimtinai vieno medžiojimo subjekto (VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės klubo) interesais. Teismas įpareigojo Joniškio r. savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų keitimo komisiją per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Joniškio r. savivaldybės administracijai tvirtinti L. Naudužo individualios medžioklės plotų vienetą, taip pat įpareigojo Joniškio r. savivaldybės administraciją per 70 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti komisijos pateiktą L. Naudužo individualios medžioklės plotų vienetą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios įnstancijos teismo argumentais dėl pareiškėjui L. Naudužui priteistino neturtinės žalos atlyginimo, nes jam individualios medžioklės plotų vieneto parengimas bei patvirtinimas yra užsitęsęs nepateisinamai ilgą laiką. Pripažino, kad atsakovai vilkina priimti sprendimą dėl L. Naudužo individualios medžioklės plotų vieneto patvirtinimo ir priteisė jam iš Joniškio r. savivaldybės biudžeto 700 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš atsakovų pareiškėjams Klemensui Daščiorui ir Ringaudui Ibijanskui 1 220 Lt teismo išlaidų, o pareiškėjui L. Naudužui – 3 124 Lt teismo išlaidų.
Kodėl nevykdoma teismo nutartis?
Pašnekovas sakė, kad Joniškio r. savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisija nevykdo teismo nutarties – iki gruodžio 6 d. turėjo sumokėti priteistą sumą, patvirtinti jo medžioklės plotų ribas. L. Naudužas sako, kad už vieną pradelstą dieną Joniškio r. savivaldybės administracijai gali tekti sumokėti nuo 100 iki 1 000 Lt. Jau pradelsti trys mėnesiai. Nesugebėjęs priteistos sumos išreikalauti ir antstolis, kuris kreipėsi į teismą dėl baudos išieškojimo.
Į Šiaulių apygardos teismą dar kartą kreipėsi L. Naudužas. Jis prašo, kad būtų vykdoma teismo nutartis ir būtų atkurti teisėtai įregistruoti jo medžioklės plotai.
