Ūkininkų laukus siaubia vaiduokliai?

Medžiotojai tvirtina, kad Panevėžio rajone iššaudė 85 procentus šernų, tačiau Panevėžio rajono savivaldybei ūkininkai kaip skundėsi, taip tebesiskundžia knyslių daroma žala. Rajono Savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo komisija dirba pasiraitojusi rankoves. Pirmadienį ji vyko apžiūrėti šernų nusiaubtų kukurūzų laukų Liberiškio žemės ūkio bendrovėje. Artimiausiu metu laukia dar viena išvyka į Krekenavos seniūniją, ūkininko Romo Svetlovo valdas, kur irgi apsilankė ilgasnukiai.

Žemdirbiai nerimauja, kad nuo šių metų spalio 10 dienos medžiotojams uždraudus miške šėryklose šerti šernus, šie laukuose bus dar dažnesni svečiai.

Ne pirmą kartą nuo šernų nukentėjusios Liberiškio žemės ūkio bendrovės direktoriaus pavaduotojas Arūnas Kairys sako, kad šernai nuniokojo 9,68 hektaro kukurūzų lauką, pusę jo jau suarė, pusė paliko. Bendrovė skaičiuoja, kad ilgasnukių padaryta žala siekia apie 20 tūkst. litų.

„Mes nepastebėjome, kad šernų būtų sumažėję. Jie kaip ėjo į pasėlius, taip eina. Neseniai man lauke teko susidurti su keturiais dideliais šernais. Skyrė gal tik kokie penki metrai. Kelias akimirkas žiūrėjome vieni į kitus. Tada šernai apsisuko ir sulindo į kukurūzus. Kituose laukuose esu matęs šernus su nedideliais šerniukais. Jie yra išknisę ir kviečius, ir žiemkenčius, bet nedidelius plotus“, – leidiniui „Sekundė“ pasakojo A. Kairys.

Popieriuose - mažai, laukuose - apstu

Minėtos komisijos pirmininkas, Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubaitis Liberiškio žemės ūkio bendrovės kukurūzų lauką, kuriame apsilankė šernai, palygino su peršviečiamu rėčiu.

„Kukurūzai taip išminti, išknisti, kad 40–50 metrų atstumu žmogus matyti.  O normaliame lauke žmogaus per 5 metrus nesimato“, – teigė vedėjas.

Krekenavos seniūnijos ūkininko Romo Svetlovo laukus miško knysliai anksčiau aplenkdavo, o jei ir užklysdavo, didesnės žalos nepadarydavo. Tačiau šiais metais „nuėmė“ apie 2 hektarus kukurūzų.
V. Jakubaitis spėja, kad iš tiesų šernų miškuose liko ne taip ir mažai.

„Juk žinome, kad medžiotojai į šernus taikėsi skaudama širdimi. Gailėjo patelių su jaunikliais“, – kalbėjo jis. 

Šiais metais Savivaldybė sulaukė 40 prašymų atlyginti žvėrių padarytą žalą, pernai per visus metus buvo gauti 46 prašymai. Žemdirbiams dažniausiai kenkė ir kenkia šernai, elniai, stumbrai. Pastarųjų žvėrių pernai padarytai žalai atlyginti buvo skirti 99 tūkst. litų.

Laisvėje gyvenančius stumbrus ateityje planuojama iškelti į Dzūkiją ir Žemaitiją, tačiau žemdirbiai juokauja, ar tik neatsitiks taip, kaip su šernais. Popieriuose gyvų jų mažai, o pasėlių laukuose – apstu.

Uodegas saugojo kaip įrodymą 

Šiais metais šernų populiacija turėjo gerokai sumažėti. Kiaulių maro prevencijos tikslais buvo nurodyta išnaikinti 90 proc. šernų. Paskutiniais duomenimis visoje Lietuvoje sumedžioti apie 20 tūkst. šernų. Buvo skaičiuojama, kad liks apie 10 tūkst. šių gyvūnų. 

2013 metų pradžioje Lietuvoje buvo apie 60 tūkst. šernų, o 2014 pradžioje – perpus mažiau.
Šernų naikinimo įkarštyje vasario–balandžio mėnesiais už kiekvieną sumedžiotą šerną, jeigu jis nėra užsikrėtęs, medžiotojams buvo skirtos 150 litų išmokos. Jos pradėtos mokėti vasarą. 

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Petras Narbutas sako, kad per 2013–2014 metų šernų medžioklės sezoną, kuris truko iki praėjusių metų balandžio 1 dienos, sumedžioti 2114 šernų iš miškuose gyvenusių 2498. Kitaip sakant, šernų populiacija sumažinta 85 proc. 

Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojo Žydrūno Vaišvilos teigimu, paskelbus šernų medžiojimo vajų, vasarį į tarnybą ištirti pristatyti 163, kovą – 170 šernų mėginių ir jų uodegos, kurias kaip įrodymą, kad tikrai buvo sumedžiotas šernas, veterinarai laikė šaldikliuose. Visi mėginių tyrimai dėl afrikinio kiaulių maro buvo neigiami.

Paklaustas, ar iš tiesų šernų populiacija Panevėžio rajone galėjo būti sumažinta tokiu dideliu procentu, jis atsakė, jog dokumentai rodo, kad taip, o kaip iš tiesų yra, nežinia.

Statistika neatspindi realybės 

P. Narbutas aiškina, jog šernai – vislūs gyvūnai. Tai bene vieninteliai žvėrys, kurių galima priauginti, jeigu jie gausiai ir gerai šeriami. Gamtosaugininkai taip pat sutinka, jeigu medžiotojai nešertų knyslių, tai miškuose jų būtų kelis kartus mažiau. 

Siekiant mažinti šernų populiaciją, nuo šių metų spalio 10 dienos uždrausta juos šerti, tačiau leista tai daryti viliojimo metu. P. Narbutas teisės aktuose įžvelgė prieštaravimų. Jis sako, kad medžiotojai atsakingų institucijų prašys išaiškinimo, kaip turės medžioti. 

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas neneigia, kad statistika neatspindi realios šernų populiacijos. 

„Žinoma, kad neįmanoma suskaičiuoti kiekvienos galvos“, – kalbėjo jis. Pašnekovas neslėpė, kad medžiotojai nebuvo suinteresuoti smarkiai praretinti šernus savo medžioklės plotuose, stengėsi nešaudyti šernų patelių. 

Jis tikino, kad šautuvų medžiotojai nesudėjo. Balandžio–birželio mėnesiais buvo sumedžioti 589, liepos–rugsėjo mėnesiais – 424 knysliai.

Ūkininkai ketina bylinėtis 

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo V. Jakubonio teigimu, ir pakeitus žalos skaičiavimo metodiką (dabar skaičiuojamas konkretaus ūkio, o ne rajono derlingumo vidurkis), žemdirbiams vis tiek neatlyginama reali laukinių žvėrių padaryta žala. 

Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, kuriems per pastaruosius trejus metus valstybės kompensacijos viršijo 15 tūkst. eurų, nebegali jos gauti. Kompensacijos dėl žvėrių padarytos žalos pernai negavo Ėriškių žemės ūkio bendrovė, keli rajono ūkininkai. 

V. Jakubonio žiniomis, žemdirbiai svarsto galimybę kreiptis į teismą. Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sako, kad akivaizdu, jog nustatyta 15 tūkst. eurų riba yra per maža. 

„Jeigu Panevėžio rajono žemdirbiai sukurtų teisminį precedentą, galbūt valdžia pradėtų galvoti kitaip“, – kalbėjo J. Sviderskis.