Baltijos aplinkos forumas inicijavo Lietuvoje unikalų tyrimą. Iš 200 norinčių atrinkti 10 savanorių, sutikusių duoti kraują ir namų dulkių mėginius. Dalyvių mėginiai bus siunčiami į Olandiją ir tiriama trijų plačiai paplitusios pavojingų cheminių medžiagų grupių: ftalatų, polibromintų difenilo eterių ir perfluorintų junginių kiekis savanorių kraujyje. Kol kas Lietuvoje nėra tokį tyrimą atliekančių laboratorijų, todėl tenka rinktis užsienio mokslo centrus.
Mokslas atsilieka
„Apskritai cheminių medžiagų, esančių organizme, tyrimai nėra labai paplitę. Dažniausiai tokie tyrimai atliekami moksliniams tikslams, bet ne kaip diagnostinis metodas nustatyti, kokie galimi susirgimai. Deja, mokslas dar taip neišsivystė, kad galėtų nustatyti, kokios cheminės medžiagos koncentracija lemia, pavyzdžiui, vėžinius susirgimus“, – apie naujus mokslinius iššūkius pasakojo Justė Buzelytė, Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė.
Kita problema – sudėtinga nustatyti cheminių medžiagų poveikį. „Ilgalaikį poveikį organizmui labai sudėtinga įrodyti, nes galima reakcija gali pasireikšti praėjus daugiau laiko, ir sunku rasti priežastinį ryšį, kad būtent dėl tam tikro kosmetikos priemonės vartojimo įvyko ta reakcija ar susirgimas“, – apie sudėtingą kelia rasti šalutinio poveikio sukėlėją pasakojo Viktorija Belousovaitė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Produktų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Pavojus sveikatai
Nors metodų, kurie leistų susieti pavojingų cheminių medžiagų buvimą su žmogaus sveikatos būkle ar tam tikra liga nėra, akcijos tikslas – nustatyti šių cheminių medžiagų buvimo faktą savanorių kraujyje, kuris tikėtina paskatins susimąstyti, ką vartojame ir kaip vartojame.
J. Buzelytės teigimu, pavojingos cheminės medžiagos bei jų skilimo produktai žmogaus organizme gali išlikti nuo kelių dienų iki dešimčių metų. Tačiau jų „nusėdimas“ ir žala žmogaus organizmui priklauso tiek nuo konkrečios medžiagos, tiek nuo organizmo savybių. Pašnekovė pabrėžia, kad visų cheminių medžiagų keliamą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai sunku ištirti, nes žmogaus sukurtų ir pramonėje naudojamų pavojingų medžiagų yra šimtai, o jų tarpusavio sąveika – dar vienas galvosūkis mokslininkams.
„Esame veikiami daug ir įvairių medžiagų, nors gaminių sudėtyse jų yra tik maži kiekiai, bet jie kaupiasi. Tai – vadinamasis kokteilio efektas, kai įvairios medžiagos tūno mūsų organizme. Sunku nustatyti šio efekto poveikį, nes labiau žinoma apie individualią medžiagą, o ne apie jų tarpusavio sąveiką“, – kalbėjo J. Buzelytė.
Trūksta tyrimų
Viena iš renginio dalyvių – europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Politikė prisipažino, kad pati neskaito etikečių: „Maisto produktų pakuotėse ieškau galiojimo laiko, o visur kitur tenka prisipažinti, kad ne ir net nekyla mintis, bet kai paskaitai, kokį poveikį tai gali sukelti, tada pagalvoji, kad jau laikas pradėti sekti.“
Anot europarlamentarės viena problema, kad žmonės nėra informuoti apie chemines medžiagas ir jų poveikį žmogaus organizmui, kita – trūksta mokslinių tyrimų, nustatančių tokių medžiagų poveikį.
„Šiuo metu svarstomas 2014-2020 Europos Sąjungos biudžetas ir buvo išreikštas susirūpinimas, kad inovacijoms ir moksliniams tyrimams skirta per mažai lėšų, galbūt vis dar vykstant deryboms tos eilutės pasislinks“, – apie tai, kaip Europos Parlamentas gali prisidėti prie cheminių medžiagų tyrimų, pasakojo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
GRYNAS.lt jau anksčiau rašė apie šias tris chemines medžiagas, kurias perkame nuolat ir kurios gali paveikti mūsų organizmą.
Trumpai primename, kur galite aptikti šių cheminių darinių:
Ftalatai
Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje ir buitinėje chemijoje, minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose ir čiulptukuose. Kosmetikoje ši medžiaga slepiasi po pavadinimais „Parfum“, „Frangrance“, „Kvapai“. Taip pat ji gali būti žymima tam tikromis raidėmis, kaip DBP, DEP, DMP, DEHP ir BBP.
Polibrominti difenileteriai
Ši medžiaga mažina degumą ir dažnai naudojama elektros prietaisuose, plastikuose, balduose, drabužiuose. Žaisluose gali būti naudojama kaip elektronikos prietaisas arba kaip žaislo kamšalas.
Perfluorangliavandeniliai
Ši medžiaga dažnai aptinkama nesvylančiuose puoduose ir keptuvėse. Taip pat aplinkos poveikiui atspariuose audiniuose, retais atvejais – kosmetikoje kaip nuriebalinti skirta medžiaga. Gaminių sudėtyje ši medžiaga žymima kaip Teflonas, PTFE, Gore-Tex, Fluoro arba perfluoro junginiai, PFQA, PFOS. Perfluorangliavandenilių pavojus slypi spragintų kukurūzų pakeliuose, kuriuos reikia dėti į mikrobangų krosnelę arba picos dėžutėse, kurios nepraleidžia riebalų. Taip pat nerekomenduojama naudoti subraižytų tefloninių keptuvių, nes tada šios medžiagos medžiagos gaminant patenka į maistą.
