Lietuvos miškuose medžiojančius vokiečius ir skandinavus vilioja mūsų žvėrių iltys ir ragai, tačiau tik retas kuris iš jų nori nušautų žvėrių mėsos. Kaip GRYNAS.lt teigė miškų urėdijų atstovai, užsienio medžiotojų, norinčių atvykti į Lietuvą pamedžioti, yra daugiau nei gali mūsų miškai priimti, todėl jų vizitai kruopščiai planuojami. Savo ruožtu komercinę medžioklę organizuojančios privačios įmonės vadovas sako, kad užsienio turistų galėtų atvykti ir daugiau, jei tik valstybės politika būtų tam palanki.
Medžiotojų skaičių riboja
Užsienio turistui, norinčiam atvykti į Lietuvą pamedžioti, tereikia turėti Europos Sąjungos (ES) medžiotojo bilietą bei pasą ginklams laikyti ir juos transportuoti. Ne ES piliečiams, pavyzdžiui, mūsų kaimynams baltarusiams ar rusams, reikalingi specialūs leidimai.
Komercinės medžioklės paslaugą užsieniečiams teikiančios bendrovės „Hubertus Baltic“ vadovas Paulius Rakštys GRYNAS.lt pasakojo, kad kasmet sulaukiama nuo 50 iki 200 užsienio medžiotojų. Daugiausia jų atvyksta iš Olandijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos.
„Norinčiųjų yra daug, bet yra tam tikra talpa. Mūsų medžioklės plotai, priklausantys urėdijos valdoms, yra nedideli – miškų yra apie 6 tūkst. hektarų. Labai daug svečių priimti negalime, o tie, kurie pas mus pabūna, nori sugrįžti kitą kartą“, - sakė Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas.
Jam antrino ir Rokiškio miškų urėdas Rimantas Kapušinskas, sakydamas, kad dalis medžiotojų medžioklės laiką užsisako iš anksto ir jau rezervuojasi vietas kitiems metams.
„Atvyksta grupės po 10-12 žmonių, daugiausiai iš Vokietijos, yra buvę ir švedų, prancūzų“, - sakė R. Kapušinskas. Tikslių skaičių, kiek per metus tokių užsienio medžiotojų apsilanko Rokiškio miškuose, pašnekovas neįvardijo, tačiau teigė, kad juos galima būtų skaičiuoti dešimtimis.
Vieni užsieniečiai atvyksta vien medžioklei, kiti užklysta į miškus savo verslo kelionių metu (jeigu turi medžiotojo pasą, šautuvą gali išsinuomoti).
Yra ir dar viena atvykstančiųjų užsienio turistų kategorija – tie, kurie užsiima fotografijų medžiokle. Tokie žmonės atvažiuoja tik su fotoaparatais, vaizdo technika ir lygiai taip pat sėdi bokšteliuose, stebi gamtą, ją filmuoja, bet nieko nešaudo.
Lietuva patraukli gamta ar kainomis?
Kalbinti pašnekovai vieningai sutarė, kad užsienio medžiotojus Lietuva traukia nepažinta gamta ir natūraliais miškais. Buvo nesutarta tik dėl kainų, ar jos užsieniečiams Lietuvoje mažesnės nei savose šalyse.
„Ir paslaugų, ir medžiojamų gyvūnų kainos jau daugiau mažiau susilygino su lenkais, estais, vokiečiais. Gali būti, kad jie nori pamatyti mūsų kraštą, pažiūrėti mūsų natūralius miškus, pabendrauti su Lietuvos gyventojais. Manau, šitie dalykai užsieniečius traukia“, - aiškino P. Rakštys.
Kretingos urėdo A. Baranausko nuomone, užsieniečiams visų pirma svarbi gamta ir tik paskui kiti klausimai: „Užsieniečiai nori pažinti mūsų miškus, pažinti Lietuvą. Tiems, kurie yra medžiotojai, labai įdomu, kaip pas mus medžioklės reikalai tvarkomi, ko galima pasimokyti“.
Anot P. Rakščio, medžioklinių kelionių kaina priklauso nuo ketinamų medžioti paukščių ar žvėrių rūšies, laiko praleisto medžioklėje ir sumedžiotų laimikių kiekio.
„Priklauso, kokį viešbutį turistas pasirenka, kokį maitinimą, kitus paslaugų tarifus, kurie skiriasi. Vidutiniškai žmonės atvyksta 3-4 dienoms, kartais savaitei. Viena diena (įskaičiuojant viešbutį) gali kainuoti maždaug nuo 100 iki 200 eurų (apie 350-700 Lt)”, - sakė komercinės medžioklės paslaugą teikiantis verslininkas. Į šią sumą neįeina sumedžiotų žvėrių įkainiai, kurie yra nustatomi valstybės. „Pavyzdžiui, sumedžioto raguotojo elnio didelis trofėjus gali kainuoti ir 5-7 tūkst. eurų (17-24 tūkst. Lt), bet čia bus išskirtinis atvejis“, - patikslino P. Rakštys.
Kretingos miškų urėdija už medžioklės organizavimą ima 150 litų mokestį vienam asmeniui vienai dienai. Mokestis gali kisti priklausomai nuo pasirinktos medžioklės rūšies (brangiausia (300 Lt) įkainota kanopinių žvėrių medžioklė su 10 ir daugiau varovų bei šunimis). Apie 200-300 Lt kainuoja užsieniečio apgyvendinimas.
Perka trofėjus, mėsą palieka
Už Lietuvos miškuose sumedžiotus žvėris tiek Lietuvos, tiek ir užsienio medžiotojai moka tokius pačius nustatytus tarifus. Tiek vieniems, tiek ir kitiems leidžiami medžioti tie patys žvėrys, užsieniečiams netaikomos jokios išimtys.
Iš trofėjų daugiausiai kainuoja briedžio ragai (apie 2-7 tūkst. Lt), pigiausi – stirnos (100-3 tūkst. Lt). Už sumedžioto vilko trofėjus (kailį ir kaukolę) prašoma 1760 Lt, pilkąjį kiškį – 45 Lt, o bebrą – 250 Lt. Žvėrienos kainos prasideda nuo 4-5 Lt/kg.
„99,9 proc. užsienio medžiotojų apie mėsą net negalvoja, jie sumoka, kas priklauso, ir palieka mėsą mums, su kuria mes turime vargo, kol parduodame. Yra tokių atvejų, kad paima mėsos, bet tik po 2-3 kg ir būtinai prašo pasakyti, kaip ta mėsa paruošiama pas mūsų šeimininkes. Jie čia atvažiuoja tikrai ne dėl mėsos, atvažiuoja dėl gražios gamtos, dėl to, kad mūsų miškuose pakankamai gausu žvėrių“, - sakė Kretingos miškų urėdas.
Jo teigimu, už surinktus pinigus iš užsienio medžiotojams organizuojamų medžioklių, Kretingos urėdija sumoka 21 proc. PVM į valstybės biudžetą, o likusius pinigus skiria populiacijų gausinimui, naujų rūšių įveisimui: „Savo planuose artimiausiu metu norime įveisti danielius, kad būtų įdomesnė banda […] Mūsų iš medžioklės gauti pinigai sudaro labai nedidelį procentą mūsų gaunamų pajamų“.
Kad užsieniečių nedomina sumedžiotų žvėrių mėsa patvirtino ir Rokiškio miškų urėdas. Jis teigė, kad tarp populiariausių užsienio medžiotojų laimikių Lietuvoje be konkurencijos yra šernai.
Medžioja užsienyje ir lietuvaičiai
“Hubertus Baltic“ vadovas P. Rakštys GRYNAS.lt teigė, kad ne tik užsieniečiai atvyksta į Lietuvą pamedžioti, bet ir lietuviai medžiotojai traukia į užsienio šalis. Tai juos skatina daryti ir šalių žvėrių įvairovė, skirtingos jų medžiojimo taisyklės.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje pas mus leidžiama sumedžioti žymiai mažiau briedžių nei Latvijoje. Vilkų medžioklė pas mus irgi licencijuojama, o Latvijoje, Baltarusijoje vilkų medžioklė neapribojama. Kitos šalys turi tam tikrų privalumų, kurių mes neturime, dėl to ir lietuviai vyksta į svečias šalis. Pavyzdžiui, olandai savo šalyje neturi varovinių medžioklių, todėl jie atvyksta pas mus. Taip ir keičiamės“, - sakė P. Rakštys.
„Žvėrys – tai ne grybai. Jeigu per daug išmedžiosi, sunaikinsi motininę bandą, jų mažės. Žvėris pirmiausia reikia priauginti, mes pagal visus reikalavimus, atsižvelgdami į žvėrių biologiją, stengiamės, kad medžioklė nepakenktų. Jeigu mes viską išmedžiosime, arba kas nors kitas atvažiuos pas mus ir išmedžios, mūsų miškai bus tušti ir niekam neįdomūs“, - sakė A. Baranauskas, pridurdamas, kad sumedžiojamų žvėrių skaičius nuo daug ko priklauso: nuo vėjo, oro sąlygų, visos eilės faktorių. Vieną dieną medžioklės būna sėkmingesnės, kitą – tuštesnės.
P. Rakštys tikino manantis, kad užsieniečių medžiotojų į mūsų šalį galėtų atvykti ir daugiau, bet prie to turėtų prisidėti ir mūsų šalies politikai.
„Šios paslaugos (komercinės medžioklės – red. past.) poreikis labiausiai priklauso nuo mūsų valstybės politikos. Kada politika yra orientuota į užsieniečių medžiotojus, jų atvykimas yra dažnesnis, o kada dėmesys skiriamas vietiniams medžiotojų nariams, verslininkams, politikams, tada medžioklė iš užsienio šiek tiek pristabdoma. Dabar kurį laiką buvo sąstingis, bet labai tikimės, kad keičiantis valdžiai mes vėl veidu atsisuksime į užsieniečius“, - vylėsi P. Rakštys.
Kasmet - per 600 užsienio medžiotojų
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, komercinės medžioklės plotus turi 21 miškų urėdija Lietuvoje. Iš viso komercinę medžioklę galima vykdyti 78 tūkst. ha arba 3,6 proc. Lietuvos miškų. Miškų urėdijose, tvarkančiose profesionalios medžioklės plotus, kasmet medžiokles užsako per 600 užsienio ir 3200 Lietuvos medžiotojų.
Pastaraisiais metais profesionalios medžiokles plotuose sumedžiojama vidutiniškai apie 1600 vnt. kanopinių žvėrių (iš jų 1000 šernų, 200 tauriųjų elnių, 300 stirnų ir apie 800 vnt. smulkiųjų žvėrių kasmet. Už sumedžiotus žvėris ir suteiktas paslaugas per metus gaunama apie 1,5 mln. Lt. pajamų.
„Atskirų duomenų apie užsienio piliečių sumedžiotą žvėrių kiekį Generalinė miškų urėdija
nerenka, tačiau pagal statistines ataskaitas galima teigti, kad apie 30 proc. pajamų gaunama
organizuojant medžiokles užsienio piliečiams“, - sakė Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis.
