Renginyje apsilankęs aplinkos viceministras Algirdas Genevičius pripažino, kad išmokyti atliekas rūšiuoti suaugusį žmogų gerokai sudėtingiau nei vaiką, todėl visas viltis dėjo būtent į mažųjų piliečių švietimą ir auklėjimą.

Pavyzdžiu tapo Austrija

Projektą „Atliekos – vertinga žaliava, nešvaistyk!“ inicijavo Aplinkos ministerija. Jį įgyvendinant iki birželio vidurio ketinama aplankyti 30 Lietuvos miestų ir miestelių bei supažindinti vaikus bei jaunimą su atliekų rūšiavimu, antrinių žaliavų panaudojimu. Svarbiausias uždavinys – siekti, kad atliekų susidarytų kaip įmanoma mažiau, o joms neišvengiamai susidarius, propaguoti tinkamą jų išrūšiavimą ir sutvarkymą.

Sostinės Mokytojų namuose sukurtas savotiškas ekomiestelis, kuriame supažindinta su atliekų rūšiavimo taisyklėmis, veikė ekodirbtuvėlės, kuriose buvo siūloma iš senų marškinėlių pasigaminti krepšius pirkiniams, mokoma, kaip iš siūlų atliekų pasidaryti lėlytes, skirtukus knygoms.

„Ar įsivaizduojate, vaikai, kaip žmonės prieš 300 metų gyveno? Darželių tuomet nebuvo, buvo visur miškai, daug upių ir ežerų, buvo labai gražu, žalia, daug saulės, vaikai buvo labai laimingi, nevalgė saldainių ir nemėtė popierėlių. Kai mes visi suaugome, tapome solidūs ir viską žinantys - sukūrėme kompiuterius, saldainius ir, gaila, pradėjome viską mėtyti – mėtome popierėlius, buteliukus ir t.t. Visa tai labai negražiai atrodo. Šiandien, ko gero, daugiau šiukšlių išmeta suaugę žmonės. Bet turiu tokią viltį, kad maži vaikai paaugę tėvelius sudrausmins ir sakys, kur kokią šiukšlę reikia išmesti“, - renginio metu kalbėjo viceministras A. Genevičius.
Jeigu viskas supilama į bendrą krūvą, atvežtos į sąvartyną atliekos būna nukreipiamos į rūšiavimo liniją, kur yra ištraukiamos tinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti atliekos ir tik likusi dalis verčiama į bendrą kaupą. Taigi tai tikrai yra mitas.
R. Pajarskienė

Jis pats pripažino rūšiuojantis jau daug metų, o tai daryti viceministrą įkvėpė svetimos šalies – Austrijos pavyzdys. Prieš 18 metų pirmą kartą ten nuvykęs ir pamatęs, kaip žmonės pakelia nuo žemės šiukšlę ir neša ją kelis šimtus metrų iki artimiausios šiukšliadėžės, politikas suprato, kad tai daryti yra svarbu ir dėl savęs, ir dėl kitų.

„Apie savo gyvenamąją teritoriją tikrai parankioju šiukšles ir noriu parodyti pavyzdį, kaip tai padaryti labai paprastai ir lengvai“,- sakė A. Genevičius.

Paklaustas, ar Vilniuje pakanka rūšiavimo konteinerių, jis teigė, kad jų tinklas ganėtinai platus, tačiau jeigu kurioje nors vietoje konteinerių trūksta, galima kreiptis į savivaldybę ir apie tai pranešti.

„Be rūšiavimo konteinerių mes turime kitą bėdą – meta žmonės ne tik į konteinerius, bet ir šalia jų. Ir tai yra labai negeras pavyzdys“, - pastebėjo viceministras.

Sako, kad ateityje padangų surinkimas bus patogesnis

„Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo centro (VAATC) Plėtros skyriaus vadovė Rasa Pajarskienė renginio metu sulaukė įvairių klausimų apie rūšiavimą. Vienas jų buvo apie visuomenėje sklandantį mitą, jog iš rūšiavimo konteinerių atliekų vežėjai kartais atliekas išveža supildami jas į vieną skyrių. Tai žmones piktina, nes tarsi verčia jų rūšiavimą beprasmiu.

Vis dėlto, R. Pajarskienė patikino, kad toks įspūdis klaidingas – nors atliekos pilamos į vieną šiukšliavėžę, jos viduje yra keletas atskirų skyrių, taigi skirtingos atliekos nėra sumaišomos.

„Mašinoje yra keturios sekcijos – plastikui, stiklui, popieriui, komunalinėms atliekoms. Tokios transporto priemonės turėtų būti pas visus vežėjus. Tačiau jeigu viskas supilama į bendrą krūvą, atvežtos į sąvartyną atliekos būna nukreipiamos į rūšiavimo liniją, kur yra ištraukiamos tinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti atliekos ir tik likusi dalis verčiama į bendrą kaupą. Taigi tai tikrai yra mitas“, - sakė VAATC atstovė.
Šiandien, ko gero, daugiau šiukšlių išmeta suaugę žmonės. Bet turiu tokią viltį, kad mažai vaikai ir paaugę tėvelius sudrausmins ir sakys, kur kokią šiukšlę reikia numesti.
A. Genevičius

Renginio viešnia sulaukė ir dar vieno klausimo apie padangas, kur reikėtų jas priduoti, nes atskiro konteinerio šioms atliekoms nėra. R. Pajarskienė priminė daugumai jau žinomą tvarką, kad padangas gyventojai gali priduoti autoservisuose, jeigu juose keičiamos padangos. O jeigu padangas pasikeičiate patys, senąsias galite nuvežti priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Ten iš kiekvieno gyventojo kasmet yra priimami nemokamai 4 vienetai padangų.

„Padangų gamintojų ir importuotojų asociacija planuoja plėsti tinklą ir bus dar geresnė tvarka nei iki šiol“, - sakė R. Pajarskienė.

GRYNAS.lt primena, kad netinkamai tvarkomos atliekos, išvežtos į sąvartynus, labai ilgai ten lieka nesuirusios, todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro - namuose. Tai labai paprasta - tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius: popieriui, plastmasei, stiklui ir bendro srauto. Antrinės žaliavos - perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų.

Visą ekomiestelių grafiką galite rasti ČIA.