Vėjo jėgainių plėtra, pasak Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjo Algirdo Klimavičiaus, yra patraukli dėl to, kad į aplinkos orą išmetama mažai anglies dvideginio, bet ji neigiamai veikia biologinę įvairovę. Visų pirma užimamos paukščių poilsio ir žiemojimo vietos, paukščiai migruodami ar sklandydami tiesiogiai susiduria su jėgaine, o dėl besisukančių turbinų sukeltų staigių oro slėgio pokyčių žūsta nemažai gyvūnų, daugiausia šikšnosparnių.
Vakarų Lietuva yra svarbi tiek paukščių, tiek šikšnosparnių migracijai. Todėl būtina nustatyti teritorijas, kuriose plėtojant vėjo energetiką kils biologinės įvairovės apsaugos problemų. Daugiausia vėjo jėgainių yra vakarinėje šalies dalyje. Tikėtina, kad jų daugės, tad didės ir neigiamas poveikis biologinei įvairovei.
Įgyvendinant projektą, bus parengti kriterijai probleminėms teritorijoms nustatyti. Ten, kur įmanoma, vėjo jėgainių plėtros ir biologinės įvairovės apsaugos konfliktai galėtų būti sprendžiami laikantis rekomendacijų, kurios bus parengtos įgyvendinant projektą. Projekto rezultatai neatleis nuo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų pareigų įvertinti planuojamos veiklos poveikį aplinkai, tačiau suteiks vertingos išankstinės informacijos vėjo energetikos projektų planuotojams, sumažins klaidingų sprendimų tikimybę, leis sutaupyti daug laiko ir energijos ieškant tinkamų sprendimų.
Konfliktų mastas bus vizualizuojamas žemėlapyje pagal specialiai parengtą modelį. Šis modelis leis tai atlikti automatizuotai. Jis bus daugkartinis. Atnaujinus informaciją, bus galima iš karto nustatyti problemines teritorijas, žinoti, kokią dalį jos sudaro visos savivaldybės teritorijoje, ir matyti konfliktų intensyvumą. Esant reikalui, šis modelis nesunkiai gali būti pritaikytas visos šalies probleminėms teritorijoms nustatyti, o Vakarų Lietuvai parengtos rekomendacijos galės būti naudojamos ir plačiau.
GRYNAS.lt primena, kad vėjo jėgainėse kinetinė vėjo energija verčiama į elektros energiją. Tai Europoje populiarus energijos gamybos būdas.
Pavyzdžiui, Danijoje, daugiau nei 20 proc. elektros energijos pagaminama vėjo jėgainėse. Daugiausiai tokių jėgainių statoma ypač vėjuotose vietose.
Lietuvoje taip pat yra vėjo jėgainių, tačiau jos pagamina vos kelis procentus elektros energijos.
Lietuvoje vėjo energetikos pradžia laikomi 2003 m., kuomet Skuode pastatyta ir įjungta į bendrąjį elektros tinklą iš Danijos perkelta 160 kW vėjo elektrinė. Ir nors ilgą laiką po pastatymo ji neveikė dėl techninių sutrikimų, tai buvo Lietuvos vėjo energetikos pradžia.
Jau 2004 m. kovo 9 d. Kretingos rajone į Lietuvos energetikos sistemos elektros tinklą buvo įjungta parodomoji vėjo elektrinė. Tai buvo naujausios konstrukcijos vienos Vokietijos kompanijos gamybos 600 kW vėjo elektrinė, kurios atsiradimui pagrindą padėjo Kaišiadorių ir Magdeburgo vyskupijų bendradarbiavimas.
