Spalio 15 dieną turėjęs prasidėti vilkų medžioklės sezonas šįmet buvo nukeltas Gamtos apsaugos asociacijai „Baltijos vilkas“ padavus Aplinkos Ministeriją į teismą. Lapkričio pradžioje medžioklė buvo atnaujinta. Vis dėlto šioje srityje dar liko naujienų - vilkus nuo šių metų uždrausta medžioti saugomose teritorijose. Organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovai įsitikinę, jog apie šią naują taisyklę informacijos paskelbta per mažai. Pažeidę šią nuostatą medžiotojai rizikuoja netekti ginklo ir teisės medžioti.
„Ši nuostata nauja, priimta tik šiais metais, - patvirtino Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. - Apie ją informuojame tiek, kiek ir apie kiekvieną teisės aktą. Aš sutinku, kad pakeitimų bet kokioje sferoje – žūklėje, medžioklėje, miško tvarkyme – turėtų būti kuo mažiau, jie turėtų būti kuo rečiau įvedami. Nes tikrai ne kiekvienas medžiotojas skaito „Valstybės žinias“. Toks draudimas atsirado pirmą kartą. Ne visi jį suprato, įsiskaitė, ne visi suvokia, ką konkrečiai reiškia „saugomos teritorijos“. Medžioklė jau prasidėjusi, sumedžioti, atrodo, 7 vilkai. Bet kuriose tiksliai vietovėse – negaliu tiksliai pasakyti“.
Nauja nuostata - įsipareigojimas ES
Kai Aplinkos ministerijos atstovas atrodo nelinkęs pritarti tokiai įsigaliojusiai naujovei, organizacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys džiaugiasi, kad ilgus metus derinta taisyklė pagaliau taikoma.
„Ne metus, ne du ir ne tris dėl šitos taisyklės „ūžėme“ galvas. Lietuva buvo įsipareigojusi ją taikyti, dar kai derėjosi su Europos sąjunga (dėl įstojimo, - red. past.). Ir nieko dėl to nebuvo daroma. Na, išskyrus keturis rezervatus, kurių bendras plotas - gal vienos vilkų šeimos gyvenama teritorija. Galų gale reguliavimo plane atsirado ši nuostata. Labai džiaugiamės, kad ji atsirado. Žinoma, reikia žinoti, kur yra saugomų teritorijų ribos, tai sukelia administravimo problemų. Kaip užtikrinti, kad būtų sumedžiotas vilkas 100 metrų nuo saugomos teritorijos ribos, o ne 100 metrų už jos? Bet vis tiek tai žingsnis į priekį ir vėliau tą nuostatą galima pildyti, atmesti ar prijungti tam tikras teritorijas“, - teigė V. Balys.
„Iš teisinės pusės žiūrint, nežinoję šios taisyklės ir ją pažeidę turėtų būti baudžiami. Bet iš žmogiškosios... Nuostata galioja vos kelis mėnesius, o ir pati medžioklė – čia leidžiama, čia uždrausta, čia – vėl leidžiama. Tai panašu į greičio matavimą pasislėpus krūmuose“, - palygino L. Budrys.
GRYNAS.lt pavyko prisikambinti nenorėjusiam prisistatyti Kirdonių medžiotojų būrelio atstovui Biržų rajone. Vyras lakoniškai atsakė, kad žino visas naujas taisykles ir informacijos apie tai netrūksta.
Po džiaugsmo dėl reto laimikio gali gauti „riebią“ baudą
Organizacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys teigė, jog „Valstybės žiniose“ tebuvo paskelbtas reguliavimo planas. Kai teismas nusprendė atnaujinti vilkų medžioklę, su šiuo sprendimu platinamuose pranešimuose nebuvo nurodyta, kad įsigalioja ir nauja taisyklė – draudimas medžioti saugomose teritorijose.
„Kiekvienas medžiotojas įstatymų tikrai neskaito. Tai – pirmą kartą pritaikytas pasikeitimas Lietuvoje, tad būtų visai natūralu, kad medžiotojus jų draugijos, aplinkos apsaugos departamentai, agentūros, ministerija – visi, kurie atsakingi už medžioklės priežiūrą, apie tai medžiotojams primintų. Nes būtų tikrai nemaloni situacija, jei dabar koks medžiotojas sumedžios vilką tose teritorijose, jį užregistruos ir išgirs, kad ką tik pažeidė įstatymus. Viešoje erdvėje mes nesame matę tokios informacijos apskritai“, - dėl informacijos stokos nerimavo „Baltijos vilko“ atstovas.
Plėšrūnų medžioklės teisėtumo klausimą narplioja dvi institucijos
GRYNAS.lt primena, jog teismo procesas, nepaisant to, jog buvo panaikintos laikinosios vilkų apsaugos priemonės (leista juos medžioti) - tęsiasi.
„Dabar vyksta teisminiai ginčai dėl Ginčų komisijos sprendimo, kuriuo atmestas „Baltijos vilko“ ieškinys. Nes sprendimas dėl vilkų medžioklės kvotos skųstas dviems instancijoms – Administracinių ginčų komisijai ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi Ginčų komisijos bus vienas sprendimas. Tuomet toliau vyks teisminiai procesai tarp Aplinkos ministerijos ir „Baltijos vilko“ dėl reglamentavimo, limitų nustatymo. Teismas dar gali tęstis ir iki pusę metų,“ - painią konflikto tarp visuomeninės organizacijos ir Aplinkos ministerijos eigą aiškino Laimutis Budrys.
Nors organizacija užprotestavo paskutinį Aplinkos ministro sprendimą, t.y. šiam medžioklės sezonui suplanuotą vilkų kvotą, teismo sprendimas iki sezono pabaigos vargu ar bus priimtas.
„Vilkai bus medžiojami, kaip ir buvo medžiojami ir išnaudojus kvotą jų medžioklė bus sustabdyta. O teismai ir ginčai tęsis toliau“, - šį sezoną apibūdino L. Budrys.
Nežinojimas gali kainuoti šautuvą
„Gruodžio pradžioje vyks posėdis, abi pusės teismui pristatys savo argumentus. Jei šio vieno posėdžio užteks, tada po kažkiek laiko bus priimtas nuosprendis. Bet tiek viena, tiek kita pusė gali būti juo nepatenkinta, apskųsti ir panašiai, - tikino visuomeninės organizacijos tarybos pirmininkas V. Balys. - Jei bus nuspręsta, kad nustatyta kvota vis dėlto prieštaravo vilkų reguliavimo planui, ir toks sprendimas bus priimtas jau sumedžiojus didelę dalį vilkų... Na, tarsi laimės teisybė, nors ji jau bus nebeatstatoma. Būtent todėl ir prašėme laikinųjų apsaugos priemonių.“
O kaip ministerijos atstovai vertina tai, jog dėl teismo sprendimo gali tekti dar kartą nutraukti vilkų medžioklę sezono viduryje?
„Tokiu atveju reiktų greitai per visą Lietuvą pranešti, kad vilkų medžioti negalima. O jeigu tuo metu kas nors neišgirdęs sumedžiotų vilką – iš jo trejiems metams būtų atimta teisė medžioti ir dar atimtas medžioklinis šautuvas. Tas pats grėstų ir dabar, jei vilką sumedžiotų netyčia neleistinoje teritorijoje,“ - kalbėjo Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius.
Visuomenininkų darbas - šiukšliadėžėje?
V. Balys primena, jog dėl vilkų populiacijos reguliavimo plano buvo daug kartų sėsta prie derybų stalo.
„Ilgai derinom, siūlėm idėjas, ginčijomės. Galų gale priėmėme kažkokį sprendimą, kuriame numatytas rajonavimas (t.y. vilkų kvotos paskirstymas pagal rajonus, kur jų daugiausia). Mums tai jau tapo principiniu klausimu – ką mes darome? Dirbame dirbame, priimame teisės aktą su principais, o prabėgus trims mėnesiams visa tai pamirštama, nes „nepatogu taikyti“? Na, teisės aktai ne amžini, jei nepatogu, galima keisti, tačiau šiuo metu galiojantys teisės aktai vilkų medžioklėje numato rajonavimą. Negalima netaikyti teisės akto, kai jis nepatinka. Kol kas turime tik tokį vilkų populiacijos reguliavimo planą, kito neturime. Kam mes dirbame, gaištame laiką, jei vėliau viską išmetame į šiukšliadėžę ir gyvenam, kaip gyvenę“, - dėstė „Baltijos vilko“ organizacijos atstovas.
