Vilniaus ateities vizijose: japoniški sodai, vietoj Lukiškių kalėjimo - viešbutis, atgimusi Didžioji Sinagoga

Vilnius gražus pats savaime, sako Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys, tačiau priduria, kad darbų dar yra devynios galybės. Šeštajame urbanistikos forume jis pristatė miesto viziją ateičiai, kurioje daug vietos skiriama parkams, naujiems centrams ir senųjų statinių prikėlimui antram gyvenimui.

Gaivins esamas erdves, nesiplės į pakraščius

Pasak architekto, mieste yra daug neišnaudotų erdvių, kurias galima pritaikyti konversijai (persitvarkymams, pakeitimams – red. past.).

„Mieste turime daug neišnaudotų rudųjų teritorijų – vien konversijos potencialas mieste yra per 500 ha. Centrinėje miesto dalyje yra neišnaudota 120 ha. Neatsitiktinai paskutinė taryba priėmė deklaraciją, kad miestas didžiausią dėmesį kreiptų į konversijos projektus. Konversija mums padės tuo, kad mes įsisavinsime arba atgaivinsime esamas apleistas teritorijas miesto centre ir stengsimės nesiplėsti į pakraščius“, - miesto viziją braižė architektas.

Anot jo, planuojama didelį dėmesį skirti gatvių tinklo sutvarkymui. Ketinama neapriboti vien didžiosiomis, bet skirti dėmesio ir mažesniosioms. „Pirma, reikia apimti aukštybinių pastatų zoną Lvovo, Konstitucijos prospekte ir mažesnes gatveles – Krokuvos, Kernavės, Daugėliškių gatves. Galvojame Lvovo gatvę sutvarkyti taip, kad atsirastų pulsuojančių aikščių sistema. Pirmoji iš aikščių jau šiek tiek realizuota ties Verslo burėmis. Prie aikščių planuojama įrengti ir dviračių takus“, - pasakojo A. Blotnys.

Kernavės gatvei ketinama skirti svarbų vaidmenį – ji ateityje turėtų dubliuotis su Kalvarijų gatve ir per ją galėtų kursuoti ketinama naujai įvesti transporto rūšis – tramvajus. Tramvajaus projekto vertė – 200 mln. eurų. Planuojama, kad greitojo tramvajaus linija turėtų apimti 36 stoteles ir sujungti Stoties rajoną su Santariškėmis.

Kernavės gatvės sankryžoje su Daugėliškio gatve numatomas riedutininkų parkas ir kitos viešosios erdvės.

„Mūsų pasiūlytame projekte yra numatyta rekonstruoti krantinę. Pagrindinis tikslas – išsaugoti žaliąją zoną, tik ją aptvarkyti, kadangi ji tarp miestiečių labai populiari“, - sakė architektas.

Naujos centrų statybos ir Lukiškių kalėjimo likimas

Konstitucijos prospekte 21 jau kitąmet turėtų prasidėti multifunkcinio centro „Schage“ statybos. Jis turėtų apimti apie 45 tūkst. kv. m ant žemės ir 30 tūkst. kv. m po žeme.

Dešiniajame Neries krante norima renovuoti kompleksą šalia Universalinės parduotuvė. Detalus planas jau yra baigtas.

„Detalusis planas jau baigtas ir „Forum Palace“ plėtrai, šalia jo atsiras viešbutiniai bokšteliai“, - miesto plėtros planus toliau vardijo A. Blotnys.

78 ha Vilniaus pakrantėse planuojami skirti architektūros parkui. Tai būtų mišrios paskirties teritorija, kurioje būtų skirta vietos būstams, verslo inkubatoriams, kūrybinėms industrijoms, vaikų darželiams, viešosioms miesto erdvėms. „Tai seniai, nuo 2007 m. brandintas projektas. Detalusis planas patvirtintas, statybos pradedamos 2013 m., pabaiga planuojama 2018-aisiais”, - sakė architektas.

Prie apleistų miesto teritorijų, kurios nėra tiek neprižiūrėtos, kiek visuomenė į jas negali patekti, A. Blotnys minėjo Lukiškių kalėjimo teritoriją.

„Labai gerai, kad su Teisingumo ministerija pajudėjo įkalinimo įstaigų iškėlimas. Ką darysime su Lukiškių kalėjimu - nežinau, tačiau teko matyti straipsnį, kaip kalėjimai gali būti verčiami į viešbučius“, - teigė A. Blotnys. Vizitiečių bažnyčioje, anot jo, yra minčių įrengti sanktuariumą (vietą, kur saugomos kurios nors religijos šventenybės, relikvijos – red. past.).

Parkų rekonstrukcijos, japoniško sodo kūrimas

Viešose erdvėse, anot architekto A. Blotnio, yra labai svarbios žaliosios zonos. Jis priminė, kad šiuo metu vis dar vyksta Sereikiškių parko rekonstrukcija. Parke numatoma įrengti zonas kameriniams renginiams, išplėsti vaikų žaidimų aikšteles, įrengti alpinariumą, kelias kavines.

„Iš žalių zonų įrengimo galiu pasigirti, kad Ozo parkas jau yra ganėtinai gerai sutvarkytas ir įrengtas. Taip pat yra projektiniai pasiūlymai Reformatų skverui, kuris buvo tapęs nevaldomu želdynu. Turime didžiulį projektą, kur dirbame kartu su „Toyota“ - šalia Geležinio Vilko ir Lvovo gatvės turime didžiulį plotą su ežeriuku, todėl su žymiais japonų architektais bendradarbiaujant planuojame mieste įrengti japonišką sodą“,- dėstė Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas.

Yra planų, idėjų ir pasiūlymų sutvarkyti ir Lukiškių aikštę. „Jeigu žiūrėtume į mūsų viešąsias erdves, miestas yra virtęs automobilių stovėjimo aikštelėmis. Bent jau miesto centrinėje dalyje mums reikia kažkur tuos automobilius sukišti. Belieka juos slėpti po gatvėmis arba aikštėmis“, - atkreipė dėmesį architektas. Preliminariai skaičiuojama, kad miesto centre, įrengus požemines aikšteles, jose galėtų tilpti apie 1,5 tūkst. automobilių.

Planuojami teminiai klasteriai

Šalia M. K. Čiurliono meno ir B. Dvariono muzikos mokyklų ateityje turėtų persikelti Muzikos akademija. „Planuojame tokį muzikinį klasterį“, - sakė A. Blotnys.

Dar vienas vizijose braižomas klasteris – Teisingumo. Jis turėtų kurtis apie Prokuratūros teritoriją. „Esame padarę detalų planą, kur sukelsime visus teismus. Atsikels teismai iš Gedimino prospekto, Žygimantų gatvės, iš Kalvarijų gatvės ir Aukščiausias teismas nuo Parlamento. Turėsime visus teismus vienoje vietoje“, - apie ateities planus kalbėjo architektas. Šio projekto investicijų vertė siektų apie 190 mln. Projektas dienos šviesą galėtų išvysti apie 2017 m.

Planuojama atkasti Didžiosios sinagogos pirmąjį aukštą

„Žydai buvo gudrūs. Jiems neleido lipti į viršų, todėl jie lipo žemyn“, - šmaikštavo A. Blotnys, atskleisdamas kitą įdomią artimiausių planų detalę. Padarius archeologinius tyrimus paaiškėjo, kad Didžiosios žydų sinagogos pirmasis aukštas yra sveikas, reikia tik jį iškasti.

Tyrimai, anot architekto, buvo atlikti kartu su Kultūros paveldo departamentu, konkursą laimėjo architektė – Tsila Zak. „Dabar yra daromi projektiniai pasiūlymai, po to bandysime buvusius sinagogos fragmentus atstatyti“, - pasakojo A. Blotnys.

Tarp rekonstruojamų projektų architektas taip pat minėjo Rapolo bažnyčios koplytėlės atstatymą, kuriam Architektų sąjunga gavo pinigų iš europinių fondų.