Per kiemą teka upė
Vilnietė Silvija, kurios dėdė gyvena Z. Sierakausko gatvėje, pasakojo, kad esamą problemą bando išspręsti jau kelerius metus, tačiau, deja, nesėkmingai. Istorija paprasta – jos dėdė gyvena visai ant šlaito, kurį nuolat plauna lietaus vandenys. Moteris atvira: jeigu ne Geležinio vilko gatvė, vingiuojanti šlaito apačioje, niekas, ko gero, nekreiptų į šeimos skundus dėmesio, tačiau gatve vykstantis intensyvus eismas ir kasdien pralekiantys tūkstančiai automobilių tampa svarbiu atspirties tašku viešinant problemą ir akcentuojant jos padarinių mastą ne keliems gyventojams, o šimtams vairuotojų, kasdien važiuojančių viena svarbiausių sostinės gatvių.
„Mūsų namas yra ant šlaito. Irdamas šlaitas jau artėja prie namo – kai būna sniegas ir liūtys, ten teka upė per kiemą – jokio vandens nuvedimo (į lietaus kanalizaciją, - red. past.) nėra. Kažkada, kai nebuvo tokios apkrovos, namas laikėsi, o dabar net plika akimi matosi (kokia bloga yra situacija – red. past.). Man „Grinda“ išaiškino, kokia yra vandens nuvedimo sistema. Jeigu miestas neįsikiš, bus didelė katastrofa“, - pasakojo Silvija.
Moters teigimu, dar tuomet, kai šis kraštas priklausė Lenkijai, Z. Sierakausko gatvėje buvo įrengta tik viena sistema tiek lietaus vandeniui nutekėti, tiek kanalizacijos vandenims, todėl likęs senas įvadas kelia labai daug bėdų.
„Sierakausko gatvėje yra du namai, pažymėti 19 numeriu, vienas visai prie gatvės, kitas – žemiau. Kažkada lenkų laikais ten buvo įrengta viena lietaus vandens nuleidimo ir kanalizacijos sistema. Likęs senas lenkiškas įvadas. 19 daugiabučio gyventojai darė remontą ir visus savo vandenis (ir nuo stogo) paleido nevaldomai per žemutinį sklypą ir jau prieš porą metų ten susidarė nuošliauža. Ten panašiai kaip Gedimino kalną kai ardė, medžių šaknys jau nuogos, kiek išplovė žemės, ji nušliaužė į apačią ir išprovokavo nuošliaužą. Pradės kristi medžiai“, - nuogąstavo vilnietė Silvija.
Bijo artėjančių liūčių
Ir iš tiesų – GRYNAS.lt žurnalistams atvykus į namo kiemą, keli dalykai buvo pastebimi plika akimi – pirmiausia, nuo gatvės į kiemą veda itin status įvažiavimas, kuriuo, esant liūtims, neabejotinai žemyn pliaupia vanduo. Antra, prie šlaito krašto padėtos kelios skardos ir pamūryta plytelių, apačioje jau atsiveria kiaurymė. Dar žemiau – šlaite, matyti išlindusios medžių šaknys. Tai didžiuliai medžiai, kurie išjudinti virstų tiesiai į Geležinio vilko gatvę.
„Kadangi tai yra milijoninės investicijos apačioje (estakados projekte – red. past.), reikėtų ir čia milijoninės investicijos, kad būtų išgelbėtas šlaitas. Investicijos čia tikrai reikia didelės, privačiai to padaryti savo pastangomis neįmanoma“, - teigė vilnietė.
Moteris sako prisidedanti prie vairuotojų išsakytų nuogąstavimų, jog šlaitas Geležinio Vilko gatvėje atrodo nestabilus. Jos nuomone, tetrūksta tik stipresnės liūties ar sniego, kad įvyktų nelaimė ir gruntas nušliaužtų ant važiuojamosios kelio dalies.
„Artėja ruduo, liūtys, žiema – nežinau, ar atlaikys. Pas mus ir į rūsį vanduo pilasi dėl nevaldomo nutekėjimo... Teka upė per kiemą“, - nuogąstavo moteris.
Anot jos, kai tik prasideda stipresnės liūtys, per kiemą tenka klampoti su guminiais batais, nes vanduo pakyla vos ne iki kelių.
Jeigu bėga vanduo iš krano, ar tikrai reikia šluostyti grindis?
Susirūpinusios gyventojos teigimu, net ir aklam aišku, kad problema yra sprendžiama ne iš to galo – tvirtinamas šlaitas apačioje, nors tai reikėtų daryti pradedant nuo viršaus.
„Grindos“ Lietaus nuotakyno plėtros projektų vadovas Nerijus Narkūnas GRYNAS.lt teigė, kad jiems situacija minimoje gatvėje yra žinoma, nes gyventojai kreipėsi su klausimu, ką daryti. Tačiau jų kompetencija šioje vietoje yra labai ribota.
„Grinda“ pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe tik eksploatuoja lietaus nuotakyną Vilniuje. Sklypo ribose lietaus nuotakyną turėtų įsirengti gyventojai, o gatvėse tą turėtų padaryti savivaldybė“, - aiškino N. Narkūnas. Anot jo, nors Sierakausko gatvėje nėra įrengta lietaus nuotakyno, bet paviršinės nuotekos nuvedamos į buitinį nuotakyną (kuris galbūt nespėja surinkti viso vandens– red. past.).
„Yra daug gatvių ir net rajonų, kuriuose nėra jokio nuvedimo, o gatvių, kuriose lietus nuvedamas į buitinį nuotakyną, yra labai daug (Žvėrynas, Senamiestis, Naujamiestis ir kt. rajonai)“, - sakė N. Narkūnas.
„Vilniaus vandenys“ siūlo kreiptis į savivaldybę
„Vilniaus vandenų“ gamybos direktorius Vytautas Kisielis nustebo išgirdęs apie esamą problemą Sierakausko gatvėje. Jo teigimu, netiesa, kad lietaus vandeniui nėra leidžiama nutekėti į buitinį nuotakyną, nes taip yra daroma ne tik Sierakausko gatvėje, bet ir visame senamiestyje, Naujamiestyje, Užupyje.
„Jeigu ten yra privati vieta, gal miestas tų darbų nevykdys, bet kad iš principo nebūtų galima to vandens nuleisti (į mišrią kanalizaciją, - red. past.) – taip nėra“, - aiškino V. Kisielis.
Jo teigimu, visame senamiestyje ir Naujamiestyje lietaus vanduo yra nuvedamas į mišrų nuotakyną, nes taip buvo suprojektuotos inžinerinės sistemos.
„Tam, kad valymo įrenginiai nebūtų apkraunami, kur gatvės yra kapitaliai rekonstruotos, lietus yra atskiriamas nuo mišraus nuotakyno. Pavyzdžiui, kai buvo rekonstruojama Šventaragio gatvė, lietaus vanduo buvo atskirtas nuo buitinio nuotakyno tinklo“, - pasakojo „Vilniaus vandenų“ atstovas.
Savivaldybė: padėti negalime
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė, išgirdusi apie šią problemą, teigė, kad gyventojai į juos nesikreipė, tačiau ir padėti jie nelabai kuo galintys.
„Sierakausko 19A ir aplinkiniai pastatai yra privatūs ir privačiuose sklypuose, todėl Vilniaus miesto savivaldybė pagelbėti negalės, teritorija ir jos priežiūra turi rūpintys patys savininkai“, - teigė Statinių skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Kazimieras Niaura.
„Gatvėje eina fekalinės kanalizacijos linija ir yra pastatyti lietaus nuotekų surinkimo šulinėliai – tokios grotelės – ir nuo gatvės vanduo yra surenkamas į vadinamą mišriąją kanalizaciją. Jeigu norima prijungti papildomas teritorijas (nuo stogų, ar nuo aikštelių, kur automobiliai statomi kieme), reikalingi papildomi pajungimai, dėl jų reikia susitarti su „Vilniaus vandenimis“. Jie žiūri, koks yra linijų užkrovimas, jeigu linija nėra labi stipriai užkrauta, tada leidžia, o jeigu užkrauta stipriai – jie neleidžia pasijungti. Kaip yra toje vietoje, negaliu pasakyti“, - paaiškino G. K. Niaura.
Perklausus, ar savivaldybė yra tikra, kad Sierakausko gatvėje yra lietaus nuotekų surinkimo šulinėliai, specialistas patikino vietoje nebuvęs, bet tą galintis patvirtinti pagal dokumentus: „Turiu GIS žemėlapį, kuriame parodytas fekalinis tinklas ir jame parodytos pajungimo grotelės“.
Reikia mokslinių tyrimų
Vilniaus miesto savivaldybės specialisto teigimu, jeigu Sierakausko gatvėje buvo statomi (ar rekonstruojami) nauji namai, turėjo būti sprendžiami ir lietaus vandens surinkimo klausimai – tai yra būtina darant bet kokį techninį projektą. Todėl gyventojams, jeigu vanduo bėga į kiemą, reikėtų kreiptis į „Vilniaus vandenis“ ir aiškintis, ar įmanoma pajungti papildomas lietaus surinkimo sistemas.
Apie lietaus nuotekų problemas sostinėje jau anksčiau yra kalbėjęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos katedros vedėjas doc. dr. Mindaugas Rimeika. Jo teigimu, didmiesčiuose vos 30 proc. lietaus vandens nuotekų sistemų funkcionuoja tinkamai.
To pasekmės - per smarkesnes liūtis neišvažiuojamai patvinstančios gatvės. Panašu, kad su tokiomis problemomis ima susidurti ir vis daugiau privačių namų savininkų, kurie gyvena sostinės centre ar artimiausiuose rajonuose.
