Dėl populiarėjančių pasivažinėjimų keturračiais motociklais Lietuvos miškuose ir net saugomose teritorijose kasmet padaroma didelė žala aplinkai. Su prašymu spręsti šią problemą į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, Generalinę miškų urėdiją bei Aplinkos ministeriją kreipėsi Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis.
Pasak L. Okockio, nors į atsakingas institucijas kreiptasi pastebėjus vis didesnę daromą žalą Druskininkų savivaldybės miškuose, tačiau su šia problema susiduriama visoje Lietuvoje.
Laurynas Okockis
Nors už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą, neteisėtą važiavimą per žolės dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, jei dėl to ji buvo pažeista ar sunaikinta, skiriamos baudos dydis gali siekti nuo 50 iki 1000 litų, tačiau keturračių pramogos dažniausiai vyksta savaitgalį.
„Druskininkų savivaldybėje tarp Baltašiškės, Snaigupės ir Gailiūnų gyvenviečių plytinčiame miško masyve per kelis metus taip padaugėjo nelegalių keturračių motociklų pasivažinėjimo trasų, kad dabar be miškotvarkos planų jau neįmanoma atskirti, kur yra miško servitutinis kelias, o kur išvažinėtas nelegalus kelias. Jų žala akivaizdžiai matoma ne tik vietos gyventojams, grybautojams, uogautojams bet ir užsienio valstybių svečiams, lankantiems savo prosenelių gimtas vietas“,– kalbėjo L. Okockis. - Šią vasarą šiuose miškuose grybaudamas ir eidamas keturračių motociklų išvažinėta miško paklote, radau suvažinėtą geltonskruosčio žalčio patelę su gausia nespėta sudėti kiaušinių dėtimi. Prieš metus čia buvo rastas suvažinėtas mėnesio amžiaus stirnos jauniklis. Taip pat aplinkiniai gyventojai yra pranešę apie suvažinėtą į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą bei pagal Berno konvenciją saugomą paprastąją angį. Tokia situacija šiandien yra ne tik Druskininkuose.“
L. Okockio teigimu, keturračių motociklų daroma žala pastebima jau ne vienerius metus visoje Lietuvoje, o saugomų teritorijų pareigūnai kasmet užfiksuoja daugybę keturračiais motociklais padarytos žalos atvejų. Tokių atvejų yra pasitaikę ir saugomose teritorijose, kuriose padaryta žala turi negrįžtamų pasekmių: suardoma miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinė danga, sunaikinama saugomų augalų augimo vietos, teršiama aplinka.
„Nors už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą, neteisėtą važiavimą per žolės dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, jei dėl to ji buvo pažeista ar sunaikinta, skiriamos baudos dydis gali siekti nuo 50 iki 1000 litų, tačiau keturračių pramogos dažniausiai vyksta savaitgalį. Šiuo metu aplinkos apsaugos pareigūnai nedirba, todėl sunku sulaikyti ir nubausti pažeidėjus“, – teigė L. Okockis.
Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas viliasi, kad atsakingos institucijos imsis veiksmų ir ras susidariusiai situacijai sprendimo būdą.
