Susiginčijo dėl klaidų skaičiaus

Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Žuvininkystės įstatymo pataisų projektui, kuriuo siūloma patikslinti šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų skaičių, kurį padarius ūkio subjektui sustabdomas teisęs į žvejybos kvotą galiojimas, ir šio sustabdymo terminą.

Svarstomu projektu numatoma panaikinti teisę vykdyti verslinę žvejybą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektui padarius du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per vienus metus.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad ūkio subjektui atšaukiama teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, jei padaromas vienas šiurkštus pažeidimas.

Būta pasiūlymų licenziją iš žvejų verslininkų, padarius šiurkščių pažeidimų, atimti po trijų kartų, tačiau tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė poziciją, kad užtenka ir vienos. Su tuo griežtai nesutiko Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, kuris žveją verslininką lygino su darbdaviais, mokančiais atlyginimus vokeliuose.

„Įstatymo leidėjai siūlo, kad po trijų klaidų reikia atimti licenziją, prezidentė siūlo po vienos. Man iškyla toks klausimas – kodėl verslininkams, kurie moka vokelyje atlyginimą ir būna pagauti, neatimamams verslas, o atimamas tik iš žvejų“, – šių metų pradžioje prieš įstatymo priėmimo balsavimą pasisakė A. Salamakinas.

Žvejų verslininkų statusas iki šiol kursto aistras

GRYNAS.lt primena, kad leidimas verslininkams žvejams žvejoti tam tikruose Lietuvos vidaus vandenyse iki šiol kursto aistras - yra tiek tam pritariančiųjų, tiek ir stojančių piestu. Tie, kurie palaiko žvejus verslininkus, teigia, kad ne žvejai verslininkai išsėmė visą žuvį, o žvejai mėgėjai, nes jų yra nepalyginamai daugiau. O štai žvejai mėgėjai pateikia argumentus, kad jie sumoka daug daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, o verslininkai savo pelnus slepia ir deklaruoja gaunantys apgailėtinai mažas sumas. Savo ruožtu žvejai mėgėjai moka už leidimus žvejoti, taip pat generuoja pajamas žvejybos parduotuvėms, nuolat pirkdami ir atnaujindami žūklės reikmenis.

Gamtos tyrimų centro ministerijai pateikti mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog 84 procentai Lietuvos ežerų patiria per didelį žvejybos poveikį, juose sumažėję vertingų rūšių žuvų, ypač plėšriųjų, ištekliai. Siekiant atkurti išteklius buvo imtasi skubių, griežtų priemonių – iki 10 kartų padidinti įkainiai už žalą žuvų ištekliams, uždrausta laisva prekyba tinkliniais žvejybos įrankiais ir kt.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,5 milijonų litų. Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 m. buvo 52,5 milijonų litų. Ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 m. į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. Lt, t. y. 500 kartų mažiau.