Bitės geluonies sukeltą skausmą, ko gero, yra patyrę daugelis. O kaip tokį skausmą būtų galima palyginti su skausmu, kurį sukelia, pavyzdžiui, vapsvos „pepsis“ arba ugninės (rudosios) skruzdės? Arizonos universiteto entomologas Justinas Schmidtas yra „paragavęs“ ne tik šių trijų, bet ir dar 147 kitų rūšių vabzdžių geluonių. Ir sudaręs skausmingiausiųjų dešimtuką.
Tokią patirtį sukaupęs J. Schmidtas išrado savo vardo – Schmidto geluonies skausmingumo indeksą (SGSI). Įgėlimo sukeltas skausmas vertinamas keturių balų sistema, kur 0 reiškia pajutimą, jog tau įgėlė vabzdys, tačiau jo geluonis nepervėrė odos, 2 – žinomas įgėlimo skausmas (pvz., bitės įgėlimas), o 4 – nepaprastai intensyvus skausmas. Šiuo indeksu entomologas yra įvertinęs jau 78 besikandžiojančių vabzdžių rūšių įgėlimo sukeltą skausmą.
Kai kuriuos įgėlimus J. Schmidtas apibūdino gal ir ne visai moksliškai, tačiau vaizdingai. Štai geltonosios vapsvos (Dolichovespula) įgėlimą vabzdžių entuziastas pavadino „karštas, net dūmai rūksta, ir beveik nepagarbus. Įsivaizduokite, jog kas nors užgesina cigarą į jūsų liežuvį…“
Jei manote, jog ištvertumėte bet kokį vabzdžio įgėlimą, mokslininkas jūsų optimizmą galėtų atvėsinti dviem savo kailiu patirtais atradimai, kurie galbūt pakeistų jūsų požiūrį. Pirmiausia, kuo skausmingesnis įgėlimas, tuo agresyvesnė vabzdžių rūšis. Beje, kai kurie sutvėrimai geldami išskiria ir feromonus, kurie informuoja kitus gentainius prisijungti prie puotos. Jei nebaisu ir tai, vyras aprašo, kaip žmogaus organizmą gali paveikti kai kurių vabzdžių geluonys.
„Pirmiausia, geluonies enzimai išdžiovina, o po to praplėšia ląstelės membraną. Kai kurios iš enzimų kelyje pasitaikysiančių ląstelių neišvengiamai bus nervinės ląstelės. Tokių ląstelių pažeidimas sujaukia visą elektrocheminę signalų sistemą, kuria naudojasi nervinės ląstelės, tad šios pradeda siųsti skausmo signalus bet kaip, be jokios logikos ir tvarkos. Kai kurie geluonys į organizmą įšvirkščia cheminių junginių, kurie lėtina kraujotaką.“
10. Prakaito bitės (Halictidae). Indeksas – 1. Galiktidų šeimos bitės, kurias traukia druskos ar prakaito kvapas. Dauguma šios šeimos bičių rūšių gyvena Australijoje ir Pietryčių Azijoje. J. Shmidto apibūdinimas: „Įgėlimas lengvas, efemeriškas. Atrodo, jog žiežirba būtų nudeginusi vieną odos plaukelį“.
9. Ugninės skruzdės (Solenopsis). Indeksas – 1,2. J. Shmidto apibūdinimas: „Įgėlimas aštrus, lengvai įspėjantis. Tarytum vaikščiotum šiurkštaus audinio kilimu ir pasiektum šviesos jungiklį“.
8. Jaučiaragės skruzdės (Pseudomyrmex ferruginea). Indeksas – 1,8. J. Shmidto apibūdinimas: „Aštrus, veriantis, pulsuojantis skausmas, tarytum kas nors į skruostą būtų įsegęs sankabėlę“.
7. Baltaveidės širšės (Dolichovespula maculata) (Nuotr. viršuje) . Indeksas – 2. J. Shmidto apibūdinimas: „Vaiskus, sultingas, plešiantis, netgi šiek tiek traškus įgėlimas. Tarsi ranką privertų besisukančios durys“.
6. Geltonosios vapsvos (Vespa simillima). Indeksas – 2. J. Shmidto apibūdinimas: „Karštas, net dūmai rūksta, ir beveik nepagarbus. Įsivaizduokite, jog kas nors užgesina cigarą į jūsų liežuvį...“
5. Paprastoji bitė (Apis mellifera). Indeksas – 2. J. Shmidto apibūdinimas: „Jausmas, tarytum užsiliepsnotų į jūsų odą brūkšteltas degtukas“.
4. Raudonosios amerikinės skruzdės (Pogonomyrmex barbatus). Indeksas – 3. J. Shmidto apibūdinimas: „Įgėlimas įžūlus ir negailestingas. Tarytum kas nors jums į įaugusį nagą gręžtųsi grąžtu“.
3. Popierinė širšė (Polistes dominulap). Indeksas – 3. J. Shmidto apibūdinimas: „Jausmas toks, tarytum ant popieriaus lapo briauna įpjautos odos kas nors užpiltų menzūrėlę druskos rūgšties“.
2. Vapsvos „pepsis“ (Pepsini). Indeksas – 4. J. Shmidto apibūdinimas: „Skausmas akinantis, primena elektros šoką. Tarytum į jūsų masažinę vonią kas nors būtų įmetęs įjungtą plaukų džiovintuvą“.
GRYNAS.lt anksčiau publikavo vaizdo įrašą apie šios širšės ir tarantulo kovą.
1. Skruzdės-kulkos (Paraponera clavata). Indeksas – 4+. J. Shmidto apibūdinimas: „Tarytum eitum per liepsnojančias anglis, iš kurių smygso ir jums į padus sminga kelių centimetrų ilgio surūdijusios vinys“.
