Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) botanikė Teresė Jokšienė GRYNAS.lt teigė, kad panikuoti dėl atvėsiančio oro tikrai nėra reikalo. Gamta, jos teigimu, puikiausiai geba su tuo susitvarkyti pati, žmogus gali tik stebėti vykstančius pokyčius ir semtis patirties.
„Gal koks kroko žiedelis apšals, kuris labai anksti išsiskleidęs yra, bet kad žūtų jau maža tikimybė. Tiesiog reikėtų stebėti tą orų virsmą, keitimąsi – tikrai nieko katastrofiško neatsitiks, patikėkite“, - ramino T. Jokšienė.
Jos teigimu, dar tik kovo vidurys, todėl ne tik pašalti, bet ir sniegas iškristi dar tikrai gali. Anot botanikės, augalams kur kas didesnį pavojų kelia saulėkaita, o ne šalčiai: „Jeigu gruntas dar yra įšalęs, visžaliai augalai gali nudegti, jeigu vandenį išgarins. Jie žūtų nuo saulės, nuo karščio. O dabar sakyčiau pats įdomumas žmonėms yra stebėti, bus patyrimas – buvo išsprogę kai kurie augalai, o kaip išliko užklupus šalčiui“, - sakė T. Jokšienė.
„Augalų sulčių sudėtis dar žieminė, visai kita cukraus koncentracija – taigi jie yra atsparesni žemoms temperatūroms“, - patikino LEU botanikė.
Nors didžioji dalis daržininkų dar delsė ir į lysves augalų nesodino, tiems, kurie paskubėjo tai padaryti, botanikė patarė pasirūpinti agroplėvele ir sudygusius augalus apdengti.
„Abejoju, ar jau yra išdygusių augalų, gal nebent česnakai galėjo sudygti. Gal kažkas ir gėlynuose galėjo pasisėti savaime. Daržoves sodinantys žmonės, kurie žino, tikrai dar jų nesodins, nes yra didelė tikimybė, kad dar bus minusinių temperatūrų“, - sakė T. Jokšienė.
