Didžiausias pavojus - drambliams, raganosiams, tigrams
Neseniai moksliniame žurnale „Science“ išspausdintame straipsnyje tarptautinė mokslininkų komanda perspėja, jog šiandien visame pasaulyje stebimas greitas rūšių populiacijų mažėjimas ir nykimas yra pirmieji šeštojo masinio rūšių nykimo ženklai. Nuo gyvybės atsiradimo tokių katastrofiškų įvykių, nuo Žemės paviršiaus nušluodavusių ir iki 90 proc. visų tuo metu gyvenusių rūšių, jau buvo penki. Paskutinysis ir vienas žinomiausių įvyko prieš maždaug 65 mln. metų – tuomet išnyko dinozaurai.
Nuo 1500 m. jau išnyko daugiau nei 320 sausumos stuburinių gyvūnų. Išlikusių rūšių populiacijos yra vidutiniškai sumažėjusios 25 proc. Panaši nepavydėtina situacija matoma ir tarp bestuburių organizmų. Visi ankstesnieji masiniai rūšių nykimai buvo susiję su natūraliais planetos pokyčiais ar katastrofiškais asteroidų smūgiais, tuo tarpu šiandien aiškūs kaltininkai yra žmonės ir jų veikla.
Iš visų stuburinių gyvūnų rūšių 16-33 proc., manoma, nyksta ar yra arti išnykimo ribos. Didiesiems gyvūnams – taip vadinamai megafaunai, pavyzdžiui, drambliams, raganosiams, tigrams, baltiesiems lokiams ir daugybei kitų rūšių visame pasaulyje – gresia didžiausias pavojus. Vykstant ankstesniems masiniams rūšių nykimams didieji gyvūnai taip pat pražūdavo pirmieji.
Didelių gyvūnų populiacijos auga lėčiau, jie atsiveda mažiau jauniklių. Jiems reikia didelių teritorijų, kuriose galėtų išgyventi sveika ir besiveisianti populiacija. Dėl savo dydžio jie yra patrauklus medžioklės taikinys žmonėms. Nors megafauna sudaro tik nedidelį procentą visų pasaulio gyvūnų, jų praradimas turėtų didžiulį poveikį ne tik kitų rūšių išlikimui, bet netgi ir žmonių gerovei ir sveikatai.
Didėja ligų ir epidemijų rizika
Pavyzdžiui, Kenijoje buvo atlikti bandymai, kurių metu žemės ploteliai buvo atitverti nuo zebrų, žirafų ir dramblių norint išsiaiškinti, kaip tai paveiks ekosistemą. Labai greitai tuose plotuose smarkiai išaugo graužikų skaičius. Taip nutiko dėl padidėjusio žolių ir krūmų tankumo, kuris užtikrino graužikams maisto šaltinį ir prieglobstį nuo plėšrūnų. Galiausiai graužikų skaičius padvigubėjo, o kartu su juo išaugo ir pavojingas ligas pernešančių parazitų skaičius.
„Kur didelis žmonių tankumas, aktyviai vyksta defaunizacija, smarkiai išauga graužikų skaičius, taigi ir parazitų. Didėja ligų perdavimo, epidemijų rizika, - sakė R. Dirzo. – Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad didelių žinduolių išnykimas gali turėti tokias pasekmes? Bet tai gali būti užburtas ratas.“
Defaunizacija - visus mus liečiantis reiškinys
Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į nerimą keliančias bestuburių gyvūnų nykimo tendencijas. Per pastaruosius 35 metus žmonių skaičius pasaulyje išaugo dvigubai. Per tą patį laikotarpį bestuburių, pavyzdžiui, vabalų, drugelių, vorų, kirmėlių, skaičius sumažėjo 45 proc.
Kaip ir didžiųjų gyvūnų atveju, šio nykimo pagrindinės priežastys yra buveinių nykimas ir pasaulinė klimato kaita – neigiamų pasekmių mūsų kasdieniams gyvenimams taip pat gausu.
Pasak R. Dirzo, šios problemos sprendimai nėra paprasti. Labiausiai padėtų staigus buveinių nykimo bei rūšių išnaudojimo maistui ir kitiems poreikiams sumažinimas, tačiau tai skirtinguose pasaulio regionuose gali būti sunku pasiekti. Mokslininkas tikisi, jog pokyčius vis tik gali paskatinti daugiau informacijos apie šiuo metu vykstantį rūšių, ir ne tik pačių didžiausių ir mieliausių, masinį nykimą.
„Mes paprastai galvojame apie atskirų rūšių išnykimą nuo Žemės paviršiaus, ir tai, žinoma, yra labai svarbu, tačiau tuo pačiu prarandame ir ekosistemų funkcijas, kuriose labai svarbų vaidmenį atlieka tie nykstantys gyvūnai, - sakė R. Dirzo. - Ilgą laiką galvojome, jog defaunizacija yra kažkoks slaptas, mūsų neliečiantis reiškinys, tačiau greitai suprasime, jog tai turi labai aiškias pasekmes visai planetai ir mūsų visų gerovei“.
