Lietuvoje auga trys čiobrelių rūšys. Paprastasis čiobrelis Thymus serpyllum yra 10-13 cm aukščio, gulsčiu stiebu, tarpsta lengvose, „liesose“ dirvose. Darželiuose auginami keturbriauniai čiobreliai Thymus pulegioides – stačiu 20-30 cm aukščio stiebu, mėgstantys trąšesnę žemę.  Trečioji čiobrelių rūšis - 15-20 aukščio vaistinis čiobrelis Thymus vulgaris.

Visos rūšys pasižymi vaistinėmis savybėmis, be to, tai puikus prieskonis virtuvėje. Pavyzdžiui, Provanse (Prancūzijoje) vargu ar rasi patiekalą, nepagardintą čiobreliais.

Ateivis nuo Viduržemio jūros

Čiobrelis – senas ateivis nuo Viduržemio jūros. Manoma, kad šiauriniuose kraštuose jį išplatino romėnai. Senovės Romoje čiobrelių dėdavo į alkoholinius gėrimus, sūrius, naudodavo būsto patalpoms švarinti, be to, jie buvo laikomi gera priemone melancholijai išsklaidyti. Graikijoje čiobreliai būdavo smilkomi šventyklose. Viduramžiais čiobreliai naudota karių narsai sustiprinti. Nuo XI amžiaus čiobrelius augino vienuoliai benediktinai, iš ten jie paplito valstiečių daržuose.
Vaistinis čiobrelis (CC-SA)

Šis augalas – vienas stipriausių natūralių antibiotikų. Kol nebuvo šaldytuvų, į ąsotį pieno, kad negestų, įlašindavo truputį čiobrelių eterinio aliejaus. Profesionalioje medicinoje čiobreliai buvo naudojami žaizdoms tvarstyti.

Kaip pasidaryti atsargų

Čiobreliai žydi visą vasarą. Pasirinkti jų vaistams galima prieš žydėjimą, žydint, net ir peržydėjus. Džiovinimui stiebeliai surišami į puokšteles ir pakabinami pavėsyje, perpučiamoje, bet šiltoje vietoje, kad greitai išdžiūtų. Kai lapeliai išdžiūsta, juos lengva nubraukti nuo nereikalingų sumedėjusių stiebelių.

Paruoštą žaliavą reikia laikyti sausai, vėsioje, tamsioje vietoje. Šios atsargos labai pravers šaltą rudenį ir žiemą, kai puola įvairios peršalimo ligos.

Kuo čiobrelis paveikus

Smulkučiai čiobrelio lapeliai išskiria kvapnųjį eterinį aliejų, naudojamą pramonėje gaminant dantų pastas, muilus, dezodorantus, gydomuosius kosmetinius kremus, burnos priežiūros skysčius ir kt. Tarp jame identifikuotų 39 komponentų – karvakrolis, p-cymenas, linaoolis, mircenas, borneolis ir kt., o ypač gausu (20-54%) timolio, pasižyminčio stipriu antibakteriniu, antivirusiniu poveikiu.
Citata
Senovės Romoje čiobrelių dėdavo į alkoholinius gėrimus, sūrius, naudodavo būsto patalpoms švarinti, be to, jie buvo laikomi gera priemone melancholijai išsklaidyti.

Čiobreliuose esantys flavonoidai lengvina kvėpavimo takų spazmus, skatina bronchų gleivinių veiklą, o terpenoidai valo, aktyvina kvėpavimo sistemą, todėl čiobrelių arbatos, nuovirai veiksmingi gydant tiek ūmų, tiek lėtinį bronchitą, astmą, emfizemą, kokliušą ir kitas plaučių ligas, viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, anginą, negalavimus peršalus. Yra žinoma, kad terpenoidai, esantys ir kituose notrelinių šeimos augaluose, veiksmingi gydant vėžį.

Vaistas, tinkamas kone viskam

Medicinoje įrodytas čiobrelio veiksmingumas gydant kvėpavimo takų ir odos susirgimus. Mokslininkai tiria ir kitas čiobrelio pritaikymo galimybes, kurios žolininkams ir tradicinei liaudies medicinai žinomos iš daugelio kartų patirties. Čiobrelių arbatos griebiamasi sutrikus virškinimui, pučiant vidurius, skaudant skrandžiui (dėl gastrito, kolito), viduriuojant, apsikrėtus parazitinėm kirmėlėm, kamuojant artritui, vaikų dispraksijos (kooordinacijos sutrikimo), šlapinimosi į lovą atvejais.

Čiobrelių nuoviru skalauja burną, gerklę gydant laringitą, tonzilitą, skaudant, kraujuojant dantenoms, geliant dantį, pavilgai naudojami sunkiai gyjančioms, pūlingoms žaizdoms dezinfekuoti. Čiobreliais gydomos odos grybelinės ligos, egzema, rožė, dedervinė; jie malšina niežulį. Lydso Metropolio universiteto (Didž. Britanijoje) mokslininkai teigia, jog čiobrelis gali padėti atsikratyti spuogų (lot. acne vulgaris).

Gydo ir pavargusią dvasią 

Be visa ko, čiobrelis – veiksmingas raminamasis vaistas, jis stiprina nervų sistemą ir stimuliuoja gerąją energiją. Tas žinoma jau nuo seno. Čiobrelių dėdavo po pagalve, kad nebekankintų naktiniai košmarai, kad išsisklaidytų melancholija. Ir iš tiesų, pagalvė su čiobrelių žolynais – puiki visų nervų sistemos ligų gydymo ir profilaktikos priemonė. Ji išvaduos nuo nemigos, blogų sapnų ir suteiks ramų, gilų miegą.

Kūnui ir dvasiai atgaivą suteiks čiobrelių vonios. Antpilui pasidaryti reikia dvi stiklines džiovintų čiobrelių užpilti dviem litrais verdančio vandens, šiltai apklojus palaikyti 10-15 minučių, perkošti ir išpilti į vonią, ją pripildžius kūno temperatūros vandens.

Po maudyklės nereikia nusišluostyti, o, įsisupus į chalatą ar didelį rankšluostį, gultis į patalą ir, gerai apsiklojus, mažais gurkšneliais išgerti karštos čiobrelių arbatos su mėgiamu saldumynu. Kūnas turi pabūti ramiai valandą ar pusvalandį ir išprakaituoti. Tai svarbu turint problemų dėl chroniškos nemigos, nervų dirglumo, neurastenijos, psichastenijos, įkyrių neurozinių būsenų, nervinės įtampos, depresijų ir stresų, nuotaikos lūžių. Kadangi čia biologiškai aktyvios medžiagos patenka į organizmą ne per virškinamąjį traktą kaip naudojant vaistą į vidų, o įsigeria per visą kūno paviršių, vonia su čiobreliais stebėtinai veiksminga.
Citata
Pagalvė su čiobrelių žolynais – puiki visų nervų sistemos ligų gydymo ir profilaktikos priemonė. Ji išvaduos nuo nemigos, blogų sapnų ir suteiks ramų, gilų miegą.

Čiobrelis aktyvina ir kraujotakos sistemą, šitai reikia prisiminti, jei po vonios išsyk neima miegas. Tokių vonių negalima kartoti dažniau, negu kartą per dieną, ir tai daryti reikia pirmoje dienos pusėje. Vakare miegas ateis ramus ir gilus.

Pavasarį organizmą valančios ir stiprinančios vonios su čiobrelių ir mairūnų antpilu padės atsikratyti žiemą žmogų slėgusių slogučių ir nemalonumų. Čiobrelis, nešiojamas prie kūno kaip talismanas, sustiprina dvasios jėgas, pasitikėjimą savimi, įkvepia žmogui džiaugsmo ir ramybės. Pamėginkite, tai nieko nekainuoja. Sutrinkite šviežią čiobrelių puokštelę, įkvėpkite jų aromatą. Išsyk pajusite savyje naują jėgą ir dvasios atgaivą.

Keli paprasti receptai 


Arbata

1 arbatinį šaukštelį sausų arba 1 valg. šaukštą šviežių smulkintų čiobrelių užplikyti puodeliu verdančio vandens. Palaikius 10 min. nukošti. Tokios arbatos gerti 1-4 puodelius per dieną nuo kosulio, kvėpavimo takų ir kitokių ūmių infekcijų. Galima pasaldinti medumi, jis dar sustiprina poveikį. Geriant naudinga ir įkvėpti arbatos garų.
Keturbriaunis čiobrelis/ (CC-SA/ Thomas Mathis nuotr.

Kitokia arbata

Sumaišyti lygiomis dalimis čiobrelių, raktažolių ir siauralapių gysločių žolės. 1 valg. šaukštą mišinio užpilti 150 ml verdančio vandens, uždengus palaikyti 10 min, pritraukus nukošti. Tai vaistas nuo kosulio ir bronchito.

Išskirtinai moterims

Arbatos mišiniui imama lygiomis svorio dalimis čiobrelio, trikertės žvaginės, kraujažolės, rūtos, kiečio žolės, medetkos žiedlapių ir pankolio vaisių.

Valgomasis šaukštas mišinio užpilamas puodeliu verdančio vandens, pritraukus 10-15 min. arbata perkošiama. Geriama 3 kartuęs per dieną. Galima pasaldinti medumi.
Šioje arbatoje esantys augaliniai hormonai skatina menstruacijų funkciją, reguliuoja jų ciklą. Gali padėti, esant problemų moters amžiaus pereinamaisiais (brendimo, klimakso) laikotarpiais.

Čiobrelių tinktūra

Susmulkinta čiobrelių žolė sudedama į stiklainį ir užpilama degtine arba medicininiu iki 70% spiritu. Indas uždengiamas ir laikomas 20-25º temperatūros patalpoje savaitę. Po to supilama į butelį. Tinktūra naudojama įtrinti sąnariams sergant reumatu, taip pat sąnariui išnirus, patempus, sutrenkus.

Valomasis vanduo

1-2 valgomuosius šaukštus čiobrelių užpilti 500 ml verdančio vandens, uždengus leisti pritraukti 10 min., po to perkošti. Čiobrelių vanduo be chemijos išnaikina virusus ir bakterijas, todėl puikiai tinka, pvz., voniai ar virtuvei išvalyti.

Čiobrelių vynas

Sumaišyti 1 dalį čiobrelių ir 5 dalis gero balto vyno. Savaitę laiko palaikyti kambario temperatūroje, kartkartėmis sujudinant. Perkošus laikyti tamsiuose buteliuose vėsioje vietoje. Padeda jaučiant silpnumą, melancholiją. Gerti kasdien 1 taurelę per pietus.