Mokslininkų skaičiavimais, Europoje aptinkama daugiau kaip 12 tūkstančių svetimžemių rūšių, iš kurių 10–15 proc. yra invazinės. Šios rūšys dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai. Skaičiuojama, kad per metus invazinės rūšys Europoje pridaro žalos už maždaug 12 mln. eurų.
Po ilgų derybų patvirtintas ir metų pradžioje įsigaliojo visose Europos Sąjungos šalyse taikomas reglamentas dėl invazinių svetimų rūšių plitimo reguliavimo.Šiuo reglamentu siekiama sustabdyti svetimžemių rūšių plitimą ir sumažinti neigiamą invazinių rūšių poveikį ES biologinei įvairovei.
Šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimai ir siekiama sukurti leidimų auginti, dauginti, pardavinėti, įvežti ar išvežti ar kitaip naudoti rūšis, įtrauktas į Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą, sistemą. Šį sąrašą, kuris sudarinėjimas vadovaujantis įsigaliojusio reglamento dėl invazinių svetimų rūšių plitimo reguliavimo nuostatomis, planuojama patvirtinti 2016 m. pradžioje. Leidimai galės būti išduodami įstaigoms, kurios vykdys rūšių mokslinius tyrimus, naudos medicinos tikslais. Išimtinais atvejais leidimus bus galima gauti siekiant ekonominės naudos.
Į sudarinėjamą sąrašą planuojama įtraukti rūšis, kurios kelia grėsmę daugelyje Europos šalių. Šiuo metu sąrašo projekte yra ir Lietuvoje aptinkamų rūšių, tai: Sosnovskio barštis, nutrija, paprastasis meškėnas, raudonausis vėžlys, vandeninis hiacintas, nuodėgulinis grundalas, rainuotasis ir žymėtasis vėžys, apželtkojis krabas ir kt. Ateinančiais metais planuojama įtraukti ir daugiau rūšių, pvz. dėmėtąjį elnią ir gausialapį lubiną.
