GRYNAS.lt skaitytojas Kęstutis pasidalino savo atradimu – vykdamas iš Vilniaus į Panevėžį prieš savaitę vyras teigė regėjęs žydinčius laukus. Augalai buvo panašūs į rapsus, todėl kilo natūralus klausimas – ar rudenį pražydusi grūdinė kultūra dar spės subrandinti ir derlių? Kalbinti mokslininkai bei ūkininkai dalijosi savo įžvalgomis šiuo klausimu, tačiau beveik visi vieningai sutarė, kad augalams sukrauti du derlius per metus – sudėtinga misija.
Žydėti galėjo garstukai arba garstyčios
Ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Onutė Kartavičienė GRYNAS.lt teigė, kad Lietuvoje nuimti du derlius – neįmanoma. Dar nėra tokių veislių išrasta, sakė moteris ir pabrėžė: jeigu šiltomis rudens dienomis kam yra tekę matyti žydinčius laukus, ko gero, tai buvo piktžolės – garstukai.
Moteris pasakoja geltonuojančius laukus ir pati ne kartą mačiusi Vilkaviškyje, ūkininkai palikdavo rąžienas, kuriose sužydėdavo jos minimi garstukai.
Perklausus, kodėl Lietuvoje neįmanoma nuimti dviejų derlių, moteris tvirtino, kad tai sudėtinga fiziškai: „Savo ūkyje smėlingoje dirvoje pasėjome vasarinius rapsus ir jie labai sunkiai dygo, juos užpuolė tie patys garstukai, nuo jų neapsigynėme ir nutarėme, kad lengviau aparti ir pasėti kviečius. Derlius buvo taip sau. Kai turi didesnį žemės plotą, tenka visko išbandyti. Bandėme rapsus pasėti ir vietoje cukrinių runkelių. Juos pasėjome birželio 14 dieną, kai buvo paskutinė deklaracijų diena. Tuos rapsus kirtome jau su žiemine kepure ir pirštinėmis. Bet tai vis tiek buvo tik vienas derlius, aišku rapsų buvo ne toks derlius, kaip turėtų būti, bet vis tiek kažkiek prikūlėme. Taip kad apie du derlius aš Lietuvoje dar negirdėjau“, - sakė O. Kartavičienė.
Priklauso, ką vadinsime derliumi
Ūkininkei antrino ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjas Sigitas Lazauskas. Jo teigimu, jeigu kalbėtume apie du normalius derlius – jų nuimti per vienas metus – neįmanomas uždavinys.
„Klimatas šyla ne taip greitai, kad iškart du derlius nuimtume. Jeigu pakeistume sampratą, kas yra derlius, tada kažką galime gauti. O šiaip – nelabai... Augalai taip prisitaikę prie tam tikro ciklo, saulės, dienos trukmės. Taigi, yra labai sudėtinga. Tačiau egzistuoja įvairiausių technologijų – juk galima kažką ir šiltnamyje paauginti. Kai pakeičiame supratimą apie derlių, kai kitaip žiūrime į patį rezultatą, tada gal ir galima“, - svarstė mokslininkas.
„Selekcininkai dirba prie augalų technologinio prisitaikymo. Kuo oras labiau į pietus, tuo augalams yra geriau, kaip ir žmogui. Svarbu tik, kad vandens nepritrūktų. Jeigu būtų graži vasara, ruduo, šilta žiema, tai vienas aspektas. Bet kada praūžia škvalas, ar neduok Dieve, Filipinų atvejis, reikia nepamiršti, kad su klimato kaita siejasi ekstremalių reiškinių didėjimas. Džiaugtis nelabai yra ko, jeigu viską sudedi į vieną krūvą“, - sakė mokslininkas.
Komentuodamas skaitytojo nupasakotą situaciją, kad lapkričio mėnesį jis dar regėjo žydinčius rapsus, pašnekovas neatmetė tokios tikimybės. Jo teigimu, dauguma augalų gali peraugti, jeigu per anksti pasėsi: „Įmanoma, kad jie žydėjo, nors įprastai neturėtų. Kada ruduo labai šiltas ir gamta kartais susipainioja“.
Du derliai nualintų dirvą
Apie panašią situaciją daržovių auginime kalba ir LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas Vytautas Zalatorius. Jo teigimu, per metus galima nuimti tiktai vieną kokybišką derlių.
„O jeigu darant su dviem derliais, tai yra tarpinė kultūra, kuri gerintų dirvą, pasėlį“, - sako V. Zalatorius. Mokslininkas aiškina, kad daržovių augimo ciklą nulemia jų vegetacijos periodo trukmė. Nuo gegužės pradžios iki lapkričio pradžios vyksta daržovių vegetacija (laikas nuo augalo sėjos iki derliaus - red. past.)
Klausiamas apie Šiaulių ūkininką, kuriam pavyko nusikasti net du bulvių derlius, pašnekovas teigė, kad tai lėmė ūkininko turima speciali technika.
„Žemei tikrai nėra gerai. Bus tas pats, kas Olandijoje. Išnaudosime dirvožemį ir jo nebeturėsime. Kiekviena tona produkcijos, kurią mes išnešame iš dirvos – burokėliai, morkos, bulvės ir t.t. - viską reikia tai dirvai atiduoti. Kitaip – nebebus daugiau“, - aiškino mokslininkas.
V. Zalatoriaus teigimu, klimato kaita, kad ir kokia tolima atrodytų paprastiems žmonėms, ūkininkams ypač matoma stebint savo derlių. Pavyzdžiui, vien per šiemet ūkininkai patyrė nuo 50 iki 70 proc. derliaus nuostolių dėl prastų orų. Tačiau, kaip sako pašnekovas, pastebima ir teigiamų klimato kaitos požymių – šiemet dėl gražaus šilto rudens ūkininkai kopūstus nuėmė tik lapkričio viduryje, kai įprastai tai padarydavo iki lapkričio pradžios.
Pabandė įdomumo dėlei
GRYNAS.lt susisiekus su Šiauliuose ūkininkaujančiu Edu Sasnausku, vyras teigė, kad du bulvių derlius per tuos pačius metus jam pavykę užauginti 2011 m., t.y. prieš dvejus metus. Ūkininkas tai pavadino eksperimentu ir tikino, kad daugiau to nebepraktikuoja.
„Pabandėme įdomumo dėlei. Pirma, reikia išmokti vieną derlių gerai nuimti“, - motyvus, kodėl nuspręsta toliau bandymo nebetęsti aiškino E. Sasnauskas.
Paklaustas, ar kitiems ūkininkams patartų užsiimti panašiais eksperimentais, jis teigė, kad galima bandyti, tačiau ar verta tai daryti – vertinti nesiryžo.
2011 m. GRYNAS.lt rašė, kad E. Sasnauskas 2 hektarų plote pirmąsias ankstyvas bulves nukasė iki vasaros, o antrąkart sodino liepos pradžioje. Bulvės subrendo vos per pustrečio mėnesio ir iš viso davė apie 20 tonų derlių.
