Planus pakoregavo ekonominis sunkmetis
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius GRYNAS.lt pripažino, kad sumanymas Dzūkijos pušynuose paleisti meškų kilo dar prieš ekonominę krizę. Jis atskleidė, kad tokią idėją pamėtėjo Europos verslininkai, remiantys laukinės gamtos parkus.
Pašnekovas tikino teigiamai įvertinęs rėmėjų pasiūlymą. Tačiau E. Gudelevičius pridūrė, kad galutinis sprendimas tada taip ir nebuvo priimtas. Jei meškų grąžinimo į Lietuvos miškus idėjai ir būtų pritarta, projekto įgyvendinimą būtų sustabdęs ekonominis sunkmetis, skaudžiai palietęs rėmėjus.
„Iš tiesų buvo tokių minčių, kad galbūt būtų galima į Čepkelių rezervatą sugrąžinti meškas. PAN parkai prieš krizę stipriai laikėsi ir buvo pasiūlymas apie tai pagalvoti. Anksčiau meškos gyveno visoje Dzūkijoje. Tai yra mūsų žvėris, kuris tikrai galėtų čia gyventi. Tada juokaudami sakėme, kad tokiu atveju nereikėtų saugoti, kad į rezervatą neitų žmonės, kadangi jie bijotų meškų. Tačiau dabar situacija truputėlį pasikeitusi. Tada gal ir būtume gavę finansavimą, bet dabar rėmėjus paveikė krizė. Ji pakoregavo planus. Ir tokio projektų jie atsisakė“, - pripažino parko vadovas.
Grėsmės grybautojams neįžvelgia
Jo teigimu, be rėmėjų pagalbos Dzūkijoje užveisti meškų nepavyktų, kadangi tam reikia labai daug lėšų. E. Gudelevičius tikino, kad brangiai kainuoja būtini tyrimai, kurie atskleistų, kur laisvėje paleistos meškos migruoja, kur gyvena, kokį poveikį daro aplinkai.
Pašnekovas, įsitikinęs, kad meškos Lietuvoje išnyko dėl intensyvios medžioklės, svarstė, jog jas būtų realu vėl sugrąžinti į mūsų miškus. O paklausus, ar dėl to nekiltų grėsmė vietiniams gyventojams ir poilsiautojams, jis sakė, kad užsienyje, kur šių laukinių žvėrių knibždėte knibžda, tokie atvejai fiksuojamai labai retai.
„Meškoms reikia didelių miško masyvų, kur mažiau užsiimama žemdirbyste. Dzūkija tam tiktų. Be to, čia ir taip užklysta meškos. Jų yra Baltarusijoje, Latvijoje, bet nesigirdi, kad žmones sudraskytų. Tai yra vienetiniai atvejai, kuriuos aprašo žiniasklaida. Taip nėra, kad meškos gaudytų žmones. O kai pas mus jos užklysta, netenka girdėti, kad sudraskytų naminius gyvulius ir pan.“, - aiškino parko vadovas.
Gamtininkas: meškos iš Lietuvos pabėgtų
Vis tik žinduolių specialistas, Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doc. dr. Alius Ulevičius GRYNAS.lt pasidomėjus apie meškų įveisimą Lietuvoje, teigė, kad idėja graži, bet sunkiai įgyvendinama. Anot jo, šiems žvėrims Lietuvoje maisto netrūktų, bet pristigtų ramybės. Mokslininko nuomone, mūsų šalyje per maži miškai, todėl meškos labai greitai iš Lietuvos pasišalintų.
„Paleistos meškos gana greitai pasitrauktų iš Lietuvos – susirastų priimtinesnę vietą. Lietuvoje meškų nėra, nes per maži miškai. Žmonės trikdo jų ramybę. Jos negali užmigti žiemos miegu. Vyksta medžioklė su varovais, šiaip žmonės dažnai lankosi, vykdomi miško tvarkymo darbai. Tokiomis sąlygomis meškoms išgyventi neįmanoma. Jos kone kasmet atkeliauja į mūsų šalį, bet vėl greitai sugrįžta ten, kur geriau“, - kalbėjo A. Ulevičius.
Ar šie plėšrūnai negąsdintų Dzūkiją taip pamėgusių grybautojų ir uogautojų? Mokslininkas, kaip ir nacionalinio parko vadovas, linkęs manyti, kad padėties dramatizuoti nereikia, tačiau pridūrė, kad iš laukinių žvėrių galima visko tikėtis.
„Laukinės meškos bailios, bet visko gali pasitaikyti. Aišku, grėsmės nebūtų, jei jos būtų laikomos aptvaruose. Kitu atveju pavojus išlieka, nes meškos tikrai gali užpulti žmones. Plėšrūnai visada pavojingi. Šernai irgi gali užpulti žmones“, - svarstė gamtininkas.
Aplinkos ministras idėjos nepalaiko
GRYNAS.lt pasidomėjus, ką apie seniai pradėtą brandinti nacionalinio parko idėją mano aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, jis savo paramos tokiam pasiūlymui neišreiškė. Ministras juokaudamas sakė, kad meška - ne dzūkų, o žemaičių simbolis.
„Nepalaikysiu tos idėjos, nes meška yra žemaičių simbolis. Šiuo metu turėtų pakakti, kad Žvėrinčiuje (Telšių raj.) gyvena meškinas Timofėjus ir visi jį ten gali pamatyti“, - šyptelėjo K. Trečiokas.
Sumanė grąžinti meškas į Belovežą
Ne taip seniai buvo plėtojama idėja grąžinti lokius į Lietuvos pašonėje esančią Belovežo girią. Tiesa, idėja ir liko tik idėja. Kaip GRYNAS.lt teigė Lenkijos Belovežo nacionalinio parko direktorius dr. Mirosławas Stepaniukas, sumanymas kilo baltarusiams, tačiau įgyvendintas jis nebuvo.
„Tai buvo prieš maždaug dvejus metus. Idėjos įgyvendinimas taip ir neprasidėjo – neatvežta nė viena meška“, - prisiminė M. Stepaniukas.
Sklando gandai, kad baltarusių idėja baigėsi tragiškai, ir keli Belovežo gamtos mylėtojai buvo užpulti lokių. Tačiau M. Stepaniukas patikina, kad tai - tik turistų platinamos legendos.
„Tai netiesa. Kaip tik šią temą sekame. Manau, kažkas skleidžia pramanus“, - teigė nacionalinio parko vadovas.
Įžvelgia ir pliusus, ir minusus
Išgirdęs, jog Lietuvoje svarstoma galimybė sugrąžinti lokius į miškus, pašnekovas teigė, jog tokią iniciatyvą reikia labai kruopščiai pasverti.
„Viskas priklauso nuo to, kokios yra gamtinės sąlygos: kiek ploto, kuriame lokys gali laisvai judėti, kiek apgyvendinta ši teritorija“, - aiškino M. Stepaniukas.
Pasak jo, lokių agresija galima, ir dažnai jos priežastimi tampa būtent nepakankamai kruopštus pasiruošimas jų sugrąžinimui į konkrečią teritoriją. Be to, daug lemia ir patys lokiai – ypač problemiška gali būti situacija su zoologijos soduose užaugusiomis meškomis.
„Kita vertus, daug priklauso nuo to, kokie tai gyvūnai – ar laukiniai, ar jau pripratę prie žmonių. Čia irgi buvo ketinama vežti (lokius – red. past.) iš zoologijos sodų ar iš cirkų. Ir tai yra problema. Tokie lokiai labai pripratę prie žmonių. Jie paprasčiausiai ateina į kiemus, nebijo žmonių, vaikštinėja. Ir prasideda problemos“, - sakė M. Stepaniukas.
Pati idėja nacionalinio parko vadovui patinka. „Būtų gerai lokius grąžinti tam tikrose vietose. Bet visa tai priklauso nuo kelių veiksnių: ar teritorija tam tinkama, ar jiems pakaks teritorijos, ar pakaks maisto. Nes lokiai juk ne tik uogomis minta – jie kartais turi ir pamedžioti“, - pabrėžė M. Stepaniukas.
