Iš esmės visa Lietuvos teritorija yra padalinta į medžioklės plotų vienetus. Medžioklės plotuose (miškuose ar laukuose) gyvenantys žvėrys – valstybės turtas. Šį gamtos išteklių valstybė istoriškai suteikia teisę naudoti medžioklės plotų vienetų valdytojams – medžiotojų būreliams (asociacijoms). Taigi medžiotojų būrelis, o ne žemės savininkas, organizuoja medžiokles jam priklausančiame medžioklės plotų vienete. Be to, būtent medžiotojų būrelis moka mokesčius už gyvūnijos išteklių šiame medžioklės vienete naudojimą.
Žemės ar miško savininkai sau priklausančioje žemėje gali medžioti tik susitarę su medžiotojų būreliu, kurio medžioklės plotų vienetui tokia žemė priskirta. Visgi žemės ar miško savininkai nėra silpnesnioji tokių derybų šalis - savininkas turi teisę bet kada uždrausti medžioklę jam priklausančiame sklype.
Šernų, kaip ir kitų gyvūnų, populiacija žemėje, kurioje uždrausta medžioti, gali būti reguliuojama tik tuo atveju, jei kyla tokių gyvūnų platinamų užkrečiamų ligų pavojus. Iškilus užkrečiamų ligų pavojui, už šernų gausos reguliavimo žemės sklype, kuriame medžioklė yra uždrausta, organizavimą ir su tuo susijusius kaštus yra atsakingas tokios žemės savininkas.
Tam, kad žemės savininkas jam priklausančiame sklype galėtų organizuoti šernų ar kitų gyvūnų gausos reguliavimą dėl užkrečiamųjų ligų pavojaus, jis turi gauti atitinkamo Regiono aplinkos apsaugos departamento išvadą dėl gyvūnų populiacijos reguliavimo tikslingumo bei atitinkamo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio nurodymą, kad konkrečiame sklype būtina vykdyti tam tikros rūšies medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimą. Gavus šiuos dokumentus, sklypo savininkas įgyja teisę jame organizuoti atitinkamos rūšies gyvūnų, pvz., šernų medžioklę (jam išduodami medžioklės lapai).
Praėjusią savaitę priimtu įsakymu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad jos teritoriniai padaliniai išduos privalomąjį nurodymą šernų populiacijai dėl afrikinio kiaulių maro reguliuoti visiems prašymus pateikusiems žemės sklypų, kuriuose uždrausta medžioti, savininkams.
Toks privačių sklypų savininkų skatinimas imtis priemonių šernų populiacijai reguliuoti kelia grėsmę nusistovėjusiai medžioklės tvarkai, kadangi viename medžioklės plotų vienete teisę organizuoti šernų medžioklę įgis keli ar keliolika subjektų: ne tik medžioklės būreliai, mokantys mokesčius už gyvūnijos išteklių naudojimą ir besirūpinantys gyvūnijos gausa bei apsauga, kaip buvo iki šiol, bet ir šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės turintys žemės ar miško sklypų savininkai.
Regiono aplinkos apsaugos departamento žodis paskutinis, bet ar lemiamas?
Tam, kad žemės ar miško savininkas galėtų organizuoti šernų medžioklę jam priklausančiame sklype, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymo nepakanka – žemės savininkas taip pat privalės gauti atitinkamo regiono Aplinkos apsaugos departamento išvadą dėl populiacijos reguliavimo konkrečiame žemės sklype tikslingumo.
Visgi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, todėl būtent ji pagal teisės aktus turėtų spręsti, reikia konkrečiame žemės sklype reguliuoti šernų populiaciją ar ne. Dėl šios priežasties abejotina, ar atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę atsisakyti išduoti teigiamą išvadą vadovaudamasis aplinkybe, jog konkrečiame žemės sklype (pvz. dėl nedidelio jo ploto) šernų populiaciją reguliuoti nėra tikslinga.
Išvada, kad žemės sklype šernų populiaciją reguliuoti nėra tikslinga, prieštarautų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymui, jog žemės sklype šernų populiaciją reguliuoti yra privaloma. Dėl tos pačios priežasties privalomajam nurodymui galėtų būti laikomos prieštaraujančiomis ir kitos Regiono aplinkos apsaugos departamento išvadoje nurodytos priemonės, užkertančios kelią jo įgyvendinimui, pvz., įrengti medžioklės biotechninius įrenginius ar šernų viliojimo vietas. Kita vertus, ar tikslinga reguliuoti šernų populiaciją medžioklės plotų vienete, kuriame gyvenančių šernų skaičius yra mažesnis nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytas optimalus šernų skaičius - 0,5 šerno/ km2?
Teisė medžioti šernus – ne be papildomos atsakomybės
Pagal teisės aktus, šernų, kaip ir kitų gyvūnų, populiacija turėtų būti reguliuojama medžioklės taisyklėse nustatytais leistinais medžiojimo terminais, būdais, įrankiais ir priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tokiomis priemonėmis negali būti pasiektas nustatytas populiacijos reguliavimo tikslas. Šiuo atveju - kad kiekviename medžioklės plotų vienete būtų ne daugiau kaip 0,5 šerno medžioklės ploto vieneto 1 km2.
Be to, kiekvienas šernų populiaciją ketinantis reguliuoti žemės savininkas, kaip ir kiekvienas medžiotojų būrelis, privalės užtikrinti, kad būtų vykdomi medžiojamųjų gyvūnų apdorojimui taikomi reikalavimai: įsirengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę, atliekų duobę ar susitarti su gretimais medžiotojų būreliais dėl jos naudojimo.
Tikslas pateisina priemones?
Atsiradus daugiau medžiokles organizuoti galinčių subjektų ir prasidėjus medžioklės būrelių bei žemės ar miško savininkų konkurencijai, padidės vykdomų šernų medžioklių apimtys. Taigi tikėtina, jog šernų skaičių iš tiesų realiai pavyks sumažinti iki siekiamos normos (0,5 šerno/ km2).
Nepaisant to, dabartinė tvarka, kuri, kaip galima spręsti iš viešoje erdvėje esančių komentarų, nebuvo derinta su medžiotojų interesams atstovaujančiomis organizacijomis, gali sukelti nemažai teisinių ginčų ir ne padėti, o apsunkinti realios šernų populiacijos nustatymą bei efektyvių afrikinio kiaulių maro prevencinių priemonių įgyvendinimą.
Šių metų vasario mėn. Lietuvoje yra vykdoma šernų populiacijos apskaita. Šioje apskaitoje dalyvauja ir medžiotojų būrelių atstovai. Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, šernų populiacijos dydis ne viename medžioklės plotų vienete gali būti sumažintas iki 0,5 šerno/ km2. Taigi dar kartą kyla klausimas, ar tokiu atveju Regiono aplinkos apsaugos departamentas galėtų išduoti išvadą, jog tokiame medžioklės plotų vienete šernų populiaciją reguliuoti yra tikslinga?
Be to, Regiono aplinkos apsaugos departamento išvadą, jog konkrečiame žemės sklype šernų populiaciją reguliuoti nėra tikslinga, galėtų teismui skųsti asmuo, pateikęs prašymą išduoti tokią išvadą, vadovaudamasis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos privalomuoju nurodymu, o teigiamą išvadą galėtų skųsti teisėtas medžioklės plotų naudotojas, vadovaudamasis medžioklės teisėje įtvirtintu principu „vienas medžioklės plotų vienetas – vienas jo naudotojas“. Tokiame ginče galėtų kilti ir paties Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo teisėtumo klausimas.
