Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (7)
Genint sodą svarbu paisyti lyderystės

Genint sodą svarbu paisyti lyderystės

Profesionalai pataria, kaip ir kada geriausia genėti vaismedžius.„Kad augintume kokybiškus vaisius, o ne medieną, reikia vaismedžius genėti“, – apie vieną būtiniausių pavasario sodo darbų primena Pasvalio rajono sodininkystės ūkio „Naradava“ patyręs sodininkas, agronomas Saulius Palijanskas.

Vaismedžių genėjimas yra gana sudėtinga priemonė, tad sodininkams mėgėjams imtis šio darbo reikėtų tik įgijus tam tikrų žinių ar pasikonsultavus su profesionalais.

Pasak Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Sodininkystės technologijų sektoriaus vedėjo dr. Noberto Uselio, vaismedžius patrumpinus mechaniškai kaip gyvatvorę, bus padaryta daugiau žalos nei naudos.

Mokslininko tvirtinimu, genėjimas reikalingas vaismedžių apimčiai suvaldyti, vaisių kokybei pagerinti ir nuolatiniam derėjimui paskatinti. Genint vaismedžius svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir būdą.
„Esant mažesnei vaismedžio apimčiai ir šakų tankumui, užsimezgę ir nokstantys vaisiai gauna daugiau saulės, todėl būna didesni, kokybiškesni ir skanesni. Taip pat nugenėti vaismedžiai mažiau pramečiuoja, nes jie išeikvoja mažiau maistingų medžiagų, nenusialina“, – aiškino dr. N.Uselis.

Jaunam medeliui formuojamas vainikas

Patyrusio sodininko S.Palijansko tvirtinimu, genint sodą pirmiausia reikia atsižvelgti į jo amžių – jaunų ir brandžių vaismedžių genėjimas skiriasi. „Jauną medelį reikia genėti atsargiai, kad jam nebūtų pakenkta. Tad kartais šį darbą reikėtų patikėti kvalifikuotam specialistui ar bent su juo pasikonsultuoti. Drąsiau galima genėti suaugusius medžius“, – sakė „Naradavos“ agronomas.
Anot S.Palijansko, kol jaunas medis, pagrindinis genėjimo principas – suformuoti vainiką, kad susidarytų tvirtas skeletas, šakos nelinktų ir nelūžinėtų nuo vaisų ar vėjo. Vaismedžio vainikas formuojamas iki 5 ar net 10 metų.

Mokslininkas N.Uselis teigė, kad pastaraisiais metais žemaūgiame ar pusiau žemaūgiame sode dažniausiai formuojami įvairios modifikacijos verpstės formos vaismedžiai. „Pagrindinė jos forma, kai aiškiai išryškinamas vienas vertikalus liemuo, iš kurio auga horizontalios šakos. Šakas, kurios auga į viršų, reikia horizontaliai atlenkti ar visai nupjauti, kad nekonkuruotų su pagrindine viršūne. Apatinės horizontalios šakos yra ilgiausios, o kylant liemeniu aukštyn formuojamos vis trumpesnės.

Sodininkystėje, kaip ir gyvenime, turi būti vienas lyderis“, – aiškino LSDI mokslininkas.
N.Uselio teigimu, norint gauti kokybiškus vaisius ir gražiai suformuoti žemaūgius vaismedžius, juos genėti reikėtų 3 ar bent 2 kartus per metus. Genėti patartina pavasarį ir vasaros pabaigoje.

Genėjimas atgaivina seną sodą

Tinkamai išgenėjus medžius, galima atgaivinti seną sodą. Pasak mokslininko N.Uselio, ilgai negenėtus aukštaūgius medžius pirmiausia reikia gerokai pažeminti – beveik perpus nupjauti. Viršūnė ar vertikalios šakos pjaunamos iki atsišakojimo į horizontalią padėtį. Taip išskečiamas vainikas – kas auga į viršų, nupjaunama, o kas į šonus, paliekama. Taip pat praretinamos ir sutrumpinamos šakos. Jos trumpinamos taip, kad turėtų horizontalų tęsinį.

LSDI mokslininkas pastebėjo, kad taip nugenėjus medžius užaugs labai daug vilkaūglių. „Jei pavasarį stipriai nugenėsime senus vaismedžius, rugpjūtį bus daug vilkaūglių, ypač išaugusių į viršų iš vidurinės vainikų dalies, taip pat ir palinkusių menkesnių. Stambius vertikalius vilkaūglius reikia nukirpti, o trumpesnius palenkti horizontaliai. Jei jų daug, galima paretinti. Šie ūgliai 2–3 metus brandins derlių, vėliau juos reikia šalinti ir vėl jaunus ūglius auginti“, – aiškino dr. N.Uselis.

Jei pavasarį pradėti tvarkyti seni medžiai vasaros pabaigoje dar kartą nenugenimi, šią procedūrą būtina atlikti bent kitą pavasarį. Kitaip rezultatas gali būti prastesnis už buvusį prieš genėjimą.
Pasak mokslininko, atgaivinti ir performuoti senus vaismedžius galima per 2–3 metus. Paprastai senas sodas tik dera, bet neauga. O jei neauga, vaismedžiai derlių nokina pramečiui. Genint sodą pramečiavimas nesuvaldomas, bet derėjimas tampa pastovesnis, o vaisiai – kokybiškesni.

Svarbu pasirinkti tinkamą laiką

Panašiai kaip obelys genimos kriaušės, slyvos. Genint pastarąsias prie liemens paliekami 10–20 cm stuobreliai, iš kurių išauga ūgliai. Mat pjaunant slyvos šakas prie pat liemens pažeidžiamas kamienas.

Kad vaisiai netektų tik paukščiams, taip pat genimos ir trešnės. Tik jas, anot specialistų, geriau genėti po derliaus – liepos–rugpjūčio mėnesiais. Pavasarį genimos trešnės labai sakuoja.
„Vyšnios per daug aukštyn neauga, o linksta šakomis apačion. Tad stipriai nulinkusios šakos ir genimos. Formuojant vyšnias galima palikti net ir užaugusius vertikalius ūglius, kurie paprastai patys nulinksta. Toks genėjimas iš dalies tinka ir per daug nulinkusioms obelims“, – sakė dr. N.Uselis.
Kaulavaisių vaismedžius agronomas S.Palijanskas pataria genėti prieš žydėjimą, kai pradeda šiek tiek sprogti lapeliai ir matosi pašalimai. Tuomet lengviau sutvarkyti vaismedį.

Anot patyrusio sodininko, anksti pavasarį negalima genėti vynuogių, graikinių riešutų, nes išteka daug sulčių. Šie darbai atliekami prasidėjus vegetacijai ir sužaliavus lapeliams arba lapkritį ar gruodį.
„Obelis, kriaušes galima genėti praktiškai visą sezoną – tik reikia žinoti, kiek ir ką nupjauti. Sodininkams mėgėjams geriausia būtų genėti arba anksti pavasarį, arba žiemą. O vasarą jiems geriau susilaikyti, nes derant vaisiams genėti sudėtingiau – tam reikia kvalifikacijos“, – kalbėjo „Naradavos“ agronomas.

Mokslininkas N.Uselis pastebėjo, kad, jei sodo medžiai skursta, prastai auga, juos genėti reikėtų prieš vegetaciją. Tačiau jei medžiai labai vešliai auga, tinkamesnis metas genėti, kai išsprogsta pumpurai ar net prasideda žydėjimas.

Nupjautas medis gali atželti

Pasak agronomo S.Palijansko, jei žiemą vaismedžiai stipriau pašąla, pavasarį reikėtų palaukti, kol išryškėja pažeidimai. Pašalę vaismedžiai genimi pavasarį ir dar kartą praretinami vasarą.
„Jei stipriai pažeistas kamienas, o medis džiūsta, ruduoja, reikia jį nupjauti žemiau pažeistos vietos. Medžio kamieną nupjovus aukščiau skiepo vietos, jis gali dar atželti, jei šaknys sveikos. Aišku, jei nupjausime žemiau skiepo vietos, tada neišsaugosime turėtos veislės“, – aiškino S.Palijanskas.

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 7 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Skaitomumo indikatorius

127033489
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Grynas gyvas su partneriais


Kuriame Lietuvos ateitį
Aplinkos ministerija

Copyright © 1999-2014 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas