Pasak specialistų, taip dauguma medžių kovoja su dideliu drėgmės trūkumu. Kita vertus, sveikas medis sausrą pakeltų lengviau, jį mažiau pultų įvairios ligos ir kenkėjai, kurie taip pat verčia ruduoti lapus. Miestuose ir pakelėse medžių imunitetą, specialistų teigimu, labiausiai silpnina oro ir kita tarša. Bene labiausiai kenčia liepos. GRYNAS.lt jau anksčiau rašė, jog šie metai šiems medžiams apskritai yra nekokie – daugelis liepų išvis nežydėjo.
Giliai glūdinčios priežastys
Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi ne vienas gyventojas pastebėjęs, jog miestuose ir pakelėse jau pradėjo ruduoti medžiai, pirmiausia liepos, klevai ir beržai, nors dar tik pati rugpjūčio mėnesio pradžia. Ar dėl to reikėtų sunerimti?
Kaip teigė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis, šiuo metu pagrindinė tokio reiškinio priežastis yra drėgmės trūkumas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos paskutiniais duomenimis, liepos 29 d. sausa buvo didžiojoje dalyje vakarinių, pietinių ir centrinių rajonų, taip pat šiaurės rytiniame šalies pakraštyje, o miškų gaisringumas visoje šalyje šiuo metu yra vidutinis arba didelis, kai kuriose vietovėse jau fiksuojama ir pati aukščiausia – penkta – gaisringumo klasė.
Lietuvos arboristikos centro direktoriaus Sigito Algio Davenio teigimu, rudavimas yra tik pasekmė. Tokio reiškinio priežastys glūdi giliau – jomis ir reikėtų rūpintis. „Jeigu pažiūrėtumėte tolėliau nuo kelio, už miesto, tai medžiai daugiau mažiau yra žali, jų spalva bus pakitus neženkliai, - GRYNAS.lt sakė arboristas. – Sakyčiau, kad tai yra labiau oro užterštumo pasekmė, sueina greičiausiai viskas į tai. Tikėtina, jog ir druska, žiemą barstoma ant kelių, gali turėti įtakos. O parudavimas dažnai jau būna antraeilis dalykas, kai nusilpusius medžius pradeda pulti kenkėjai, grybai ir kiti dalykai.“
Pasak S. A. Davenio, sausra irgi galėjo lemti rudavimą, bet jeigu medis yra sveikas, tai būtų pastebima mažiau. O esant silpnesniam imunitetui ir dar prisidėjus sausrai automatiškai medis ligų ir kenkėjų yra atakuojamas labiau.
Medžiai prisitaikę
Pasiteiravus, ar šie metai yra kuo nors išskirtiniai, specialistai teigė nemaną – mūsų atmintis tiesiog trumpa tokiems reiškiniams.
„Daugiau mažiau kasmet būna kažkiek taip, bet aišku sausra pridėjo, karščiai. Kenčiantis augalas išraiškingiau reaguoja į aplinkos pokyčius“, - sakė S. A. Davenis.
Pasiteiravus apie tokių skirtumų tarp šalių priežastis, specialistas sakė, jog klimatas greičiausiai yra antraeilis dalykas, o didžiausias kaltininkas vis tik yra tarša. „Jeigu medis geromis sąlygomis auga, turi gerą mitybą, nekenkia jokie cheminiai preparatai, neapribota jo šaknų sistema, tai nieko jam ir nebus. Paimkite kaimo liepą – auga gražus medis, kai kurie lapeliai gal susiraukšlėję, gal vabzdžių apėsti, bet jinai vis tiek bus liepa. O pakelės medžiai kenčia. Kenčia ne vien nuo sausros, bet ir nuo teršalų – tiek oro, tiek kas papilama ant dirvos“, - kalbėjo S. A. Davenis.
P. Ivinskis buvo nusiteikęs optimistiškiau. „Manau, kad buvo taip ir anksčiau, kasmet taip būna. Ypač miestuose, niekas jų (medžių – red. past.) ten ypatingai neprižiūri – nei purena aplinkui, nei palaisto. Bet taip visur: ir soduose, ir pamiškėse, ir palaukėse. Nieko išskirtinio nėra. Nieko medžiams neatsitiks. Medžiai prisitaikę prie sausros, truputį apmažinę lapų, kad neišgaruotų tiek drėgmės pro lapus ir panašiai, - ramino pašnekovas. -Tik tiek, kad tas vaizdas gal nekoks, vėjas nešioja lapus.“
Kaštonai pažeisti mažiau
Tiesa, P. Ivinskis pastebėjo, jog vis tik be sausros medžius veikia ir kitos negandos. „Pastebime, jog kai kuriuose miestuose kaip ir kaštoninė kandis yra paplitusi ir kita – liepinė keršoji kandelė. Tuomet tie liepų lapai labai pažeisti būna, - sakė specialistas. –Vis tik mieste, parkuose neaugina medžių medienai, todėl toks pažeidimas, kur nekelia grėsmės, nieko ir nereiškia. Medžiai prisitaikę ir išgyvena. Kai lapus graužia tai nieko, blogiau būna kai paliečia kamienus ar šaknis.“
Kaštoninės keršakandės, kurios jau keletą metų labai puola šalies kaštonus, šiemet medžius pažeidė mažiau – šalta ir besniegė žiema pražudė daug lervučių.Be to, kaip pastebėjo P. Ivinskis, labai situaciją pagerino ir tai, jog buvo aktyviai renkami ir utilizuojami nukritę lapai. Taip buvo sudaryta mažiau sąlygų drugiams išgyventi ir liga buvo pristabdyta.
„Kur buvo grėbiami lapai ir išvežami, tie kaštonai tikrai nėra tiek pažeisti, nėra tokios kritinės būsenos. Bet ten, kur nebuvo tas daryta, nenaudotos lipnios juostos ar kitos apsaugos priemonės, tai padėtis yra tokia pati, kaip ir visuomet“, - sakė specialistas.
Būtina grėbti ir utilizuoti nukritusius lapus
Deja, pasak pašnekovų, kaštonai nuo kenkėjų pailsėti negali. P. Ivinskio teigimu, šiemet labai suaktyvėjo kaštoninė filostikta (dar žinoma kaip Guignardia). Ši grybelinė liga taip pat sukelia rudąjį lapų dėmėtumą, kuris gali būti supainiotas su keršakandžių pažeidimais.
„Vilniuje stebime tokius dalykus, kur jau yra tų medžių stipriai apdžiūvusių nuo šitos ligos. Būtent tie kaštonai yra labiausiai šiemet nukentėję. Šitų medžių jau, aišku, niekas neišgelbės, reikės juos iškirsti, nes mieste chemijos naudoti nelabai galima“, - sakė specialistas.
Jam pritarė ir S. A. Davenis. Jo teigimu, nuo vėlyvųjų šalnų nukentėjusios kandelės pasireiškė, bet ne taip stipriai, o daugiau reiškiasi būtent minėtasis grybas. Tačiau, kodėl Guignardia šiemet veikia labiau, galima tik spėlioti.
Grybas žiemoja nukritusiuose lapuose, todėl tiek šios ligos, tiek kaštoninių kandelių atveju svarbu juos utilizuoti. Pasak P. Ivinskio, ši priemonė turi būtinai būti naudojama ir toliau, nes akivaizdu, jog ji duoda vaisių: „Jeigu visur taip darys, tai ta problema bus pakenčiama“.
Tuo tarpu, arboristo S. A. Davenio nuomone, grėbimas – labiau šalutinis dalykas. „Labai svarbu geros augalo augimo sąlygos, dirvožemio kokybė ir aplinka – nuo to priklauso ir augalo imunitetas, jo noras gyventi“, - sakė specialistas.
