Vėliau jis iškeliavo pas savo laikiną globėją. Gyvūnų globėjų asociacijos atstovai neseniai aplankė „ligonį“ jo globėjo namuose Neringoje, kur paukščiui sudarytos puikios sąlygos sveikti. Neringos nacionaliniame parke įrengtame voljere erelis atrodo smarkiai ūgtelėjęs.

GGA atstovai stebėjo kaip erelis maitinamas. Nuo pat patekimo į globėjų rankas išrankumu stebinęs paukštis dabar dar labiau užrietė snapą: lesa tik jautienos filė ir tam tikros rūšies žuvį. Viskas turi būti šviežia. Vakarykščio kąsnio - nė nesiūlyk. Gabalėlių dydžiai ir forma ereliui taip pat svarbu – įvertina kiekvieną ir lesa ne visus.
Jūrinio erelio globėjas
Gudrus paukštis. Jo vardas dabar - Ponas Erelis.

Pripratęs prie ramybės audringai reaguoja į pašalinius, ypač nematytus asmenis. Pastebėjęs šunį puola jį net suklikdamas. Pagal erelio skleidžamą garsą, jo intensyvumą galima nuspėti - artinasi šuo ar žmogus.

Paukštis prižiūrėtojus jau puikiai pažįsta ir draugiškai bendrauja, kai jį ramiu balsu kalbina globėjai. Toks „pasišnekėjimas“ vyksta viso šėrimo metu, kartais - ilgiau nei pusvalandį.
„Gudrus paukštis. Jo vardas dabar - Ponas Erelis“, - pasakoja paukščio prižiūrėtojas.
Sveikstantis jūrinis erelis

GGA veterinarijos gydytoja, apžiūrėjusi erelį konstatavo jig jis gerai įmitęs, jaučiasi žvalus . Tačiau erelio koja vis dar kelia abejonių. Nors sužalota koja jis puikiai čiumpa grobį ir jį laiko, tačiau vis dar ją saugo ir neatsistoja visu svoriu.

Po apžiūros ir konsultacijos nuspręsta erelį pakartotinai apžiūrėti Kaune, atlikti kontrolinę rentgeno nuotrauką.