Ornitologas Saulius Karalius LOD pateiktoje medžiagoje aprašo šio paukščio užfiksavimo aplinkybes: „Spalio 1 d. aplankiau Kopgalio molą, kur pastebėjau marių pusėje nuo akmenų pakylantį kūltupį. Buvo ramus ir giedras oras, tad iš karto pastebėjau, kad kūltupys šviesokas. Kiek paskrydėjęs jis vėl nusileido ant akmens, kur per žiūronus jį detaliai apžiūrėjau“.
Palšojo kūltupio šviesiai smėliškas viršus spalviškai praktiškai nesiskiria nuo pilvinės ir sparno priekinės dalies, balsvas antakis vienodos spalvos ir priekyje neturi rudeniniam paprastajam kūltupiui būdingo rusvumo, ausies sritis spalviškai neišsiskiria iš galvos fono.
Pavykusiose nuotraukose galima matyti, kad palšojo kūltupio kojos ir snapas stipresni, uodega trumpesnė, o stovėsena dažnai statesnė nei paprastojo kūltupio. Nedideles abejones, kad tai gali būti ir paprastojo kūltupio varijacija greitai išsklaidė keletas autoritetingų Europos paukštininkų.
Taigi, į Lietuvos paukščių sąrašą įrašome 381 rūšį. Visai neseniai, šešiomis dienomis anksčiau nei Lietuvoje, palšąjį kūltupį savo šalyje pirmą kartą aptiko ir estai, o Latvijoje jau stebėti margasis ir dykuminis kūltupiai, o šis dar neaptiktas.
Suomijoje per stebėjimų istoriją registruoti net 23 šios rūšies stebėjimo atvejai, Švedijoje 17, didžiulėj Lenkijoje tik 2 stebėjimai. Skirtingai nuo kitų kūltupių rūšių patinai nuo patelių praktiškai nesiskiria. Kaip ir visi kūltupiai, išskyrus mūsiškį, palšieji kūltupiai yra pietiečiai, plačiai paplitę Mongolijoje, Kazachstane bei Vidurinėje Azijoje, vakaruose veisimosi arealas siekia Graikiją.
