Į Vingio parką nuo kovo 10 dienos iki balandžio 20 dienos galima įvažiuoti tik specialusis, aptarnaujantis transportas. Kol šie draudimai negaliojo, masinės varliagyvių migracijos metu smulkūs gyvūnai buvo be gailesčio traiškomi pravažiuojančių automobilių. Akcijos organizatoriai tikisi, kad tai pasikeis, todėl ne tik prisidėjo prie draudimo įsigaliojimo, bet ir antrus metus stato tvorelę varlėms.

Automobilio pravažiavimas gali baigtis tragiškai

Akciją rengęs ir Vingio parke kartu su moksleivių ir studentų savanoriais dirbęs Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros laborantas, Lietuvos herpetologų draugijos atstovas Tadas Bujanauskas GRYNAS.lt papasakojo apie vykstančius darbus.

„Ir draudimo, ir tvorelės reikia dėl to, kad mes neturime tokio tinkliuko visam parko ruožui, yra parko dalys, kur varliagyviai tiesiog jį apeina. Be to, kai kurie varliagyviai perlipa tvorelę. Tvoros reikia ir dėl to, kad dalis jų nukenčia ir nuo dviratininkų, nuo riedutininkų ir, be to, dar važinėja ir aptarnaujantis transportas. O kai vyksta masinė migracija, ir vienos mašinos pravažiavimas gali būti tragiškas“, - sakė T. Bujanauskas.

Anot jo, apie tokius draudimas pradėta kalbėti tik dabar, nes visuomenės savimonė paaugo, dabar žmonės pradeda žiūrėti į aplinką, į tai kas juos supa, jie nori, kad būtų malonu toje aplinkoje.

„Varliagyvių problemos sprendžiamos visose šalyse, tarkime, įvažiavimas į patį parką užsieniečiui būtų labai keistas dalykas. Taip pat yra statomi migracijos tuneliai, tačiau jie reikalauja daugiau pinigų. Verkių parkas Ribiškėse šiuo metu tai daro. Galbūt šios priemonės bus taikomos ir Vingio parke. Kiek tenka kalbėtis su valdžia, jie žada, kad kai bus tiesiamas tinklas per Nerį, kai bus statomas „Akropolis“, galima bus galvoti ir apie tokius dalykus“, - pasakojo herpetologų draugijos atstovas.

Šiemet bus ne tik pernešami varliagyviai, bet ir atliktas tyrimas, kad būtų galima ateityje pateikti rekomendacijas, kur yra gausiausios varliagyvių vietos ir kur reikėtų statyti migracijos tunelius šiame parke.

Automobiliai slysdavo nuo sutraiškytų varlių

„Didesnė varliagyvių problema turbūt būtų Aukštaitijoje dėl ten esančių tankesnių vandens telkinių, pati varliagyvių populiacija ten turėtų būti gausesnė. Bet pavasario migracijos visuomet ir visur buvo tokios pačios: iš žiemaviečių, drėgnų vietų, varliagyviai migruoja link neršimo vietų ir maitinimosi vietų“, - sakė T. Bujanauskas.

Anot jo, tvoreles gali įrenginėti visi, kurie nori apsaugoti varliagyvius. Tačiau reikia nepamiršti ją prižiūrėti. „Mes ir dabar esame susitarę, kad bus savanoriai, kurie bent du kartus į dieną užsuks į šią vietą ir surinks varliagyvius. Dėl tvorelių labiau žmonės turėtų teikti prašymus savivaldybėms, kelininkams. Jeigu žmonės pradės prašyti, kad tokie dalykai atsirastų, manau, kad atsiras ir pinigų, ir galimybių.“

Herpetologo nuomone, Lietuvoje varliagyvių populiacija pradeda mažėti. Daug kas prisimena, kad Vingio parke anksčiau buvo daug daugiau varlių. 

„Situacija anksčiau buvo baisi. Esu girdėjęs du variantus, kad Molėtų plente būdavo pritraiškoma tiek varlių, kad mašinos slysdavo ir lygiai tą patį žmonės sakydavo apie Vingio parką“, - stebėjosi T. Bujanauskas.

Specialistas dabar nemažai laiko praleidžia Vingio parke, stengiasi pabendrauti su vairuotojais, juos sustabdyti ir pripažįsta, kad išgirta visokiausių nuomonių: „Buvo tokių pasipiktinusių vairuotojų, kurie aiškino, kad jiems reikia vaiką į parką nuvežti. Kai kurie net sakė, kad jeigu automobilių neleidžiame, nereikėtų leisti ir dviratininkų.“

Herpetologas teigė, kad visą laiką galvoja, kas nurenka tuos sutraiškytus varliagyvius, nes vakarais randa kokius penkis, o ryte jų nebėra. O anksčiau situacija buvo dar blogesnė, taigi šie draudimai yra svarbūs.

Vien tvorelės neužtenka. Prie jos susirinkusius varliagyvius reikia pernešti į kitą kelio pusę, kur jie gali tęsti savo kelionę. Tai galės daryti visi norintys. Parke bus paliktos specialios anketos, kur žmonės turėtų įrašyti, kiek varliagyvių surinko. Taip bus prisidedama prie tyrimo.