Kaip atskiria, kas mėgavosi maudynėmis?

GRYNAS.lt pavyko susisiekti su šios nuotraukos autoriumi Pagramančio regioninio parko vyr. ekologu Tomu Kalašinsku.Vyras teigė šį kadrą užfiksavęs maždaug prieš savaitę ir atskleidė, kad maudynėmis vėsią žiemos dieną mėgavosi ūdra.

„Istorija tokia: ten maudėsi ūdra ir prie nuotraukoje matomų kuoliukų išlindo, nes ten nebuvo užšalę. Taigi automatiškai išlūžo didesnis ledo gabalas ir ūdra nupėdino toliau“, - pasakojo ekologas. Ūdros maudynės užfiksuotos prie Aušbruvos upelio, kuris įteka į Balskų tvenkinį.
Balskų tvenkinys/ Pagramančio regioninio parko nuotr.

T. Kalašinskas pripažino pačios įvykio „kaltininkės“ šįsyk nematęs, bet spėjo, kad čia būtent jos būta iš pėdsakų.

„Darome monitoringus ir ūdrų veiklos pėdsakų randame, jų matyti ir Akmenoje, ir Jūroje. Kažkada seniai esu ūdrą matęs plaukiojant, bet tai buvo gal 2007 metais. Bet šiaip ūdrų tikrai yra, jų padaugėję“, - sakė vyr. ekologas.

Jo teigimu, atpažinti ūdrą nebuvo sudėtinga, nes ją išduoda pėdsakai. Jeigu maudytųsi bebras, kaip spėjo pašnekovas, jis paliktų šliaužiančios uodegos pėdsaką, be to, ir ledo aplink išlaužta būtų daugiau.
Pūkštelėjo į vandenį, o paskui išlipęs pripėdavo/ T. Kalašinsko nuotr.

„Nuotraukoje matomas ir siauras įlūžimas, bebras plačiau išlaužtų, ūdra nėra stora, todėl ir įlūžimas siauras“, - aiškino T. Kalašinskas. Ekologo teigimu, ūdroms nėra kur dingti net kai šalta – tenka lįsti į vandenį ir ieškotis sau maisto, pavyzdžiui, pasigaudyti žuvelių. Tačiau šaltas vanduo joms anokia kliūtis. Kadangi turi storą riebalinį sluoksnį, yra prisitaikiusios prie permainingų oro sąlygų.

„Ūdrą žmogui sunku pamatyti, o kad pultų jį (žmogų - red. past.) - yra per mažas žvėrelis“, - patikino pašnekovas.

Ūdros išvysto iki 14 km/val. greitį

GRYNAS.lt primena, kad ūdros (lot. Lutra lutra) yra kiauninių šeimos plėšrus žinduolis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Natūralių priešų praktiškai neturi, bet rimtais konkurentais gali būti audinės.

Ūdros gyvena pavieniui, yra baikščios, todėl aktyviausiai veikiai sutemus. Mėgsta sraunius miškų upelius ar žolėmis apaugusius ežerus su neužšąlančiomis properšomis. Savo gyvenamojoje teritorijoje ūdra turi nuolatinį urvą ir keletą laikinų slėptuvių po medžių šaknimis ar krantų išplovose. Ūdros gerai nardo ir plaukia. Po vandeniu neįkvėpusi gali nuplaukti 400 m, kartais išvysto net 11-14 km/val. greitį.
Ūdra (CC-SA)

Įdomu tai, kad ūdros patinai paprastai valdo nemažas upių teritorijas – 16 km upės atkarpas ir daugiau, o ūdrų patelės su jaunikliais užima kur kas mažiau patino valdomos teritorijos. Naktimis ūdros apeina savo valdas ir teritorijos ribas pažymi išmatomis.