O apie Klaipėdą, Šilutę ir Nidą, šių miestų meteorologinėse aikštelėse, sniego danga šiuo metu yra tris kartus plonesnė, jos storis mažiausias šalyje. Tik 9-11 cm. Tad snieguolės iš po negiliaus balto patalo šiame krašte išlindo ir pražydo pirmiausia.

Šilutėje jos prie pastato centrinėje gatvėje pumpurus šiemet pradėjo krauti jau sausio pirmąjį dešimtadienį, triskart šiltesnį už vidutinius daugiamečius. Atšalimas antrąjį dešimtadienį jų vegetaciją pristabdė nedaug. Tad vasario vidury snieguolės jau iškelė pumpurus į saulę, o dabar jų varpeliai baltuoja įsaulyje visu gležnu savo ūgiu visu pasienio ilgiu.

Ir japoniškųjų magnolijų pumpurai jau žalsvais pūkais storina žiedynų užuomazgas, nors iki sužydėjimo – dar beveik du mėnesiai. Šie medžiai paprastai žydi antrąjį balandžio dešimtadienį, būdami dar net be lapų.

Dar vieną ryškų ir neabejotiną artėjančio pavasario pulsą galima pajusti pamario krašto miškuose, kur savo lizdavietes visą vasario mėnesį tvarko jūriniai ereliai, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti stambiausi ir galingiausi plėšrūnai paukščiai.

Gamtininkai jau aplankė Skirvytės žiotyse esančias Briedžių, Vito, Kubilių salas, kuriose kasmet lizdus suka jūriniai ereliai. Pastebėjo vieną naują lizdą juodalksnyje , o senąjį - paliktą likimo valiai.

Nemuno delta ir teritorijos apie Kuršių marias – gausiausi jų paplitimo arealai šalyje. Nes ne tik mitybos , bet ir apsaugos sąlygos čia pakankamai geros. Lietuvoje jūrinių erelių porų peri apie 90.

Kiaušinius – po vieną, du ar tris - jūriniai ereliai sudės netrukus, vasario pabaigoje ar kovo pradžioje ir perės pasikeisdami 34-46 dienas. Šie paukščiai yra monogamai – kol gyvi, palikuonis peri, augina ir moko išgyventi tik šioje poroje. Jų amžius - maždaug 20 metų.

Nemuno deltos regioninio parko ribose pernai perėjo 14 jūrinių erelių porų, 16 jų jauniklių buvo sužieduota.

Ne tik didžiūnai sparnuočiai, jūriniai ereliai vasario antroje pusėje padangėse plaka sparnais, po žiemos ieškodami sau sotesnio kąsnio. Vakar netoli Palangos laukuose gamtininkas Saulius Karalius pastebėjo sklendžiančią javinę lingę.

Užvakar Stulgių kaime(Šakių r.) buvo pastebėtas čivylis, prie Dumpių kaimo(Klaipėdos r.) gamtos mylėtojas Edmundas Užpelkis matė šiaurės kikilį. Kaune, miesto ribose, buvo pastebėtas 8-9 varnėnų būrys, o ornitologas Vytautas Jusys Ventės rage sugavo ir apžiedavo retą karklažvirblio ir naminio žvirblio hibridinį paukštį.

Kitose vietose buvo pastebėtas perkūno oželis, strazdas giesmininkas, startsakalis, didysis kormoranas...Paukščių stebėtojai šiemet dėkingi Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui , suteikusiam 16 tūkst. litų paramą projekto „Žurnalas „Paukščiai“- norintiems stebėti ir pažinti“ vykdymui. Lietuvos ornitologų draugija žurnalą reguliariai leidžia nuo 2009 metų.

Jis skirtas supažindinimui su vieno iš aplinkos pokyčių indikatorių – paukščių – padėtimi ir pokyčiais Lietuvoje, gamtosaugos problemų viešinimui, ekologinių žinių skleidimui.