Nuoga beplaukė mažylė žvelgia tiesiai į fotoaparato objektyvą ir tarsi šypsosi. Na, ji tikrai turi priežastį jaustis laiminga.

Vombato jauniklė rasta savo žuvusios motinos sterblėje. Ji drebėjo iš šalčio ir vis dar mėgino žįsti mamos spenelį.
Kim Hunter
Lėja buvo visiškai sušalusi, kai ją parsivežėme ir svėrė vos 300 gramų. Dabar jos svoris išaugo iki 650 gramų.
Už savo gyvybę vombatė turi būti dėkinga itin smalsiam praeiviui. Jis stabtelėjo pakelėje pastebėjęs negyvą žvėrelį ir išdrįso patikrinti, ar jis kartais sterblėje neturi jauniklio. Ir pastebėjo šį dėl gyvybės kovojantį padarėlį.
Laiminga mažylė Lėja - ar atspėsite, kieno tai jauniklis?

Australas nedelsdamas paskambino laukinių gyvūnų gelbėjimo tarnybai Viktorijos regione (Australija). Į įvykio vietą nedelsdama atvyko reindžerė Kim Hunter. 

Vombatu teko rūpintis kaip ir žmonių mažyliu – šiltai apkloti ir maitinti iš buteliuko kas keturias valandas. Kim pavadino mažylę Lėja. (Leah – angl.).

„Lėja buvo visiškai sušalusi, kai ją parsivežėme ir svėrė vos 300 gramų. Dabar jos svoris išaugo iki 650 gramų, - pasakojo mažylės globėja. - Jai labai pasisekė, kad automobiliui partrenkus jos motiną ji visiškai nebuvo sužeista, tiesiog sušalusi. Vis tik manau, kad jai buvo likę vos kelios valandos gyventi, jei žmogus nebūtų jos radęs.“

Moteris teigimu, vombatai dažnai ilgai žvalgosi priėję automobilių kelią ir kartais neišvengia nelaimingo susidūrimo su mašinomis.
Tokio dydžio Lėja buvo rasta

„Tačiau jos mama turbūt savo kūnu mėgino apsaugoti savo jauniklį. Lėja dar per jauna, todėl neturi kailio, reikia ją nuolat laikyti ant šildomų audinių. Taip pat turime ją maitinti iš buteliuko, kas keturias valandas, netgi naktį. Tačiau įdėtos pastangos atsiperka. Per pastarąsias savaites tarp manęs ir mažylės užsimezgė ryšys, ji žino, kad dabar aš jos mama“, - kalbėjo K. Hunter, pridūrusi, jog pastaruoju metu žmonės visame pasaulyje kraustosi iš proto dėl dar „neapsiplunksnavusios“ vombatės. Jie tiesiog įsimylėjo šį padarėlį.

Vombatai - tai Australijai būdinti sterbliniai gyvūnai trumpomis kojomis ir uodegomis, maždaug 1 metro ilgio. Jie aptinkami labiau pietinėje Australijos žemyno dalyje, miškingose ir kalnuotose vietovėse. Taip pat šie žvėreliai gyvena Eppingo miško nacionaliniame parke, pačioje Australijos širdyje. 

Lėja ir jos dabartinė „mama“ Kim Hunter

Įdomu tai, jog šių gyvūnų sterblė yra tarsi „atvirkščia“. Jos anga nukreipta link gyvūno užpakalio ir kai kuriems zoologijos sodų lankytojams yra pavykę užfiksuoti, kaip dairydamasis vombato mažylis iškiša galvą ir atsiduria tarp mamos užpakalinių kojų. Sterblė taip išsivystė todėl, kad vombatai mėgsta rausti urvus ir turi neprikapstyti žemių į savo sterblę.
Jie nėra labai dažnai pastebimi laukinėje gamtoje, tačiau palieka „įkaltį“, kurio nesupainiosi su jokiu kitu žvėreliu - jų išmatos yra kubo ar stačiakampio formos.
Ūgtelėjęs vombatas atrodo taip

Vombatai yra nykstantys gyvūnai, jų populiacija yra maža, o ją dar labiau sumažina laukiniai šunys ir konkurencija dėl maisto išteklių su naminiais gyvuliais (vombatai yra žolėdžiai, o Australijoje itin išvystyta avininkystė ir gyvulininkystė).