Didžiausias bruzdesys ten, kur užtems visiškai

Vilniuje įspūdingas Saulės užtemimas, kurio metu užtems trys ketvirčiai Saulės disko, prasidės 10.55 val., o piką pasieks 12.04 val., tuo metu Mėnulis dengs beveik 73 proc. Saulės. Nors užtemimas ne visose pasaulio dalyse bus pilnas, o būtent į tokį stipriausias reaguoja gyvūnai, kai kurių šalių zoologijos sodai vis tiek tam ruošiasi, imasi tam tikrų atsargos priemonių.

Lietuvoje bus regimas tik dalinis užtemimas, pasaulis stebės ir pilną Saulės užsidengimą. Ilgiausiai – 2 minutes 47 sekundes – visiško užtemimo fazė truks Farerų salose.

„Pilnas saulės užtemimas gali paveikti naktinių drugelių ir dienos drugių skridimo trajektorijas, nes jie šviesą naudoja kaip navigacijos priemonę“, - dailymail.co.uk sakė Londono zoologijos sodo bestuburių skyriaus vadovas Dave Clarke. Todėl zoologijos sodas planuoja saulės užtemimo metu natūralią šviesą drugelių sekcijoje trumpam pakeisti dirbtiniu apšvietimu.

Anglijoje stipriausią net iki 94 proc. saulės užtemimą stebės Glazgo, Aberdyno ir Edinburgo gyventojai. Tai reiškia, kad čia gyvenantys gyvūnai patirs didžiausią astronominio reiškinio poveikį.

„Šis užtemimas bus jau įdienojus, todėl bus ne tamsiau nei danguje užslinkus didesniems debesims, tačiau iš ankstesnių užtemimų sklindančios kalbos rodo, kad gyvūnai šį šviesos ir tamsos pokytį tikrai pajus“, - sakė populiariosios astronomijos draugijos viceprezidentas Robinas Scagellis.

Vieni nutils, kiti triukšmaus

Galbūt labiausiai pastebimas bus kai kurių paukščių elgesys. Kaip britų portalui sakė Kembridžo universiteto gyvūnų gerovės specialistas, profesorius Donaldas Broomas, per užtemimą tikrai aptils paukščiai, dalis jų ieškos medžiuose aukštesnių vietų kur nutūpti tam, kad jaustųsi saugiau.

„Ūkio galvijai laukuose gali trumpam nustoti ganytis ir ieškoti atokesnės vietos, kaip tai daro nakties metu. Vis dėlto visi gyvūnai turi 24 valandų paros pojūtį, todėl jie žinos, kad atėjo ne tikroji naktis, o tik kažkas vyksta neįprasto“, - aiškino D. Broomas.
Saulės užtemimas paveiks ir gyvūnija - drugius, avis, pelėdas ir daugumą kitų

Šioks toks elgesio sumišimas bus pastebimas ir tarp naminių gyvūnų – kačių bei šunų. „Jie pastebės, kad staiga aptemo, kadangi pakis šviesos kiekis iš ryto, juos tai šiek tiek gali išmušti iš vėžių“, - sakė britų profesorius. Labiau galbūt sunerims šunys, nes toks saulės užtemimas jiems bus tarsi siurprizas.

Zoologijos sodo Amsterdame biologė Charlotte Vermeulen teigė, kad gyvūnai ima elgtis neįprastai, kai dangus staiga užtemsta, nes netikėtas „nakties atėjimas“ juos išbalansuoja.
„Dienos gyvūnai, tie, kurie dieną būna aktyvūs, ima elgtis taip, kaip naktį – eina miegot.

Laumžirgiai ima slėptis po lapais, skruzdės lenda atgal į savo lizdus, avys traukia link savo miegojimo vietų, žiogai pradeda čirpti lėčiau ir galiausiai visai liaujasi. Visiškai priešingai elgiasi naktiniai gyvūnai: pradeda ūkti pelėdos, skraidyti šikšnosparniai, gali užgiedoti net gaidžiai“, - sakė Ch. Vermeulen.

Vienas atliktas tyrimas Indijoje taip pat parodė, kad per dalinį saulės užtemimą suaktyvėja bitės. 1955 metų birželį tyrėjai nustatė, kad kai saulę buvo uždengęs mėnulis, iš avilio išlindo 150 bičių, kai įprastai jų išlįsdavo tik 25.
Šunys

2001 metais, kuomet Arizonoje užfiksuotas dalinis saulės užtemimas, pastebėta, kad dykumos cikados visiškai užtilo, kai įprastai jos čirpdavo nepaliaudamos. Manoma, kad panašiai gali pasielgti ir svirpliai Jungtinėje Karalystėje kovo 20 dieną stebint dalinį saulės užtemimą.

Manoma, kad užtemimą pastebės ir nelaisvėje laikomos voverės. 1973 metais tyrėjai nustatė, kad per dalinį saulės užtemimą voverės buvo itin neramios.