Klimato kaitos ekspertai siūlo dvi kryptis, kuriomis reikia judėti – skubiai mažinti ŠESD išmetimus, t. y. investuoti į švaresnę energetiką ir vystyti energetinio efektyvumo projektus.
„Su dabartinėmis įgyvendinamomis priemonėmis, esame pakeliui į blogiausią scenarijų – t.y. 4 laipsnių temperatūros kilimą“, - pirmadienį surengtame susitikime su žurnalistais sakė Baltijos aplinkos forumo (BEF) klimato kaitos ekspertė Gintarė Jonušauskaitė.
Ekspertai skaičiuoja, kad klimato kaitos švelninimo priemonės neabejotinai atsilieptų vartojimo augimui, tačiau nedaug - vos 0,06 proc.
„Jeigu prognozuojamas vidutinis vartojimo augimas siekia maždaug 3 proc., tai pradėjus taikyti klimato kaitos švelninimo priemones jis siektų 2,94 proc.”, - patikslino G. Jonušauskaitė.
Detaliai su visu ataskaitos turiniu galima susipažinti ČIA.
Šiltėjančio klimato padariniai Lietuvai – naujos ligos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Justinas Kilpys vardijo, kokius klimato kaitos padarinius, jeigu nesiimsime atitinkamų veiksmų, gali patirti mūsų šalies fauna ir flora.
„Jie pavojaus mums nesukelia, bet rodo smulkius žingsnelius, kas vyksta mūsų natūralioje aplinkoje globalių pokyčių kontekste“, - sakė klimatologas.
Dar vienas pavyzdys – pokyčiai paukščių migravime. Baltasis garnys, kuris anksčiau buvo aptinkamas tik Kaspijos regione, vėliau pastebėtas prie Juodosios jūros, prie Pietų Baltarusijos, o nuo 2000 m. jau ir Lietuvoje.
„Mokslininkai IPCC ataskaitoje pabrėžia, kad paukščių žiemojimo vietos pasislinks apie 500 km iš šiaurės į rytus“, - sakė J. Kilpys.
Turistai iš pietų plūs į šiaurės kraštus
Tarp pokyčių, kuriuos lems klimato kaita, J. Kilpys įvardija ir besikeisiančius turistinius maršrutus. Mokslininkų spėjimu, ateityje turėtų mažėti turistų pietuose ir daugėti šiaurėje.
„Pietuose temperatūrų pokyčiai bus didesni, taps labai karšta, jau dabar pietų Europoje pradeda trūkti vandens – kai yra karšta ir išsimaudai sūriame vandenyne, nebegali nueiti į dušą, nes nėra vandens. Europoje aktyviai keliaujant pagyvenusiems žmonėms, aukšta temperatūra nėra gera ir sveikatai, todėl jie greičiausiai rinksis šiaurėje esančius kurortus. Mažės pietinių kurortų populiarumas“, - sakė LHMT specialistas.
Tiesa, kaip pastebi J. Kilpys, dėl šiltėjančio klimato gali nukentėti ir slidinėjimo kurortai, nes juose ims trūkti sniego.
„Reikės padaryti labai daug dirbtinio sniego, kad būtų užtikrintas trasų veikimas. Keičiantis klimatui tai ypač gresia Alpių regionams, ypač tiems, kurie yra žemesniuose aukščiuose. Arba reiks nuolat daryti dirbtinį sniegą arba nutraukti savo žiemos kurorto gyvavimą“, - mokslininkų ateities prognozes apžvelgė J. Kilpys.
Mažės šildymo kaštai, tačiau didės kondicionavimo
Tarp galimų pokyčių, kurios sąlygos klimato kaita, minima ir daugiau naujų tendencijų.
„Europoje gaminama apie 60 proc. vyno pasauliniu mastu. Jeigu Prancūzijoje nebegali auginti vynuogių, kurias esi įpratęs... Keičiantis temperatūrai ir kritulių pasiskirstymui, keičiasi cukraus ir tanitų kiekis vynuogėse, taigi nebegali pagaminti tos pačios kokybės vyno. Kai vynuogių auginimas yra visas tavo gyvenimas, tavo ir tavo šeimos, giminės verslas, turi arba keisti vynuoges, arba gaminti prastesnės kokybės vyną – tai yra didžiuliai socialiniai pokyčiai“, - sakė J. Kilpys.
Lietuviams, ko gero, itin džiugi naujiena galėtų būti ta, kad mažės kaštai už šildymą, nes žiemomis temperatūra bus švelnesnė. Tačiau, kaip pastebi J. Kilpys, mokslininkai kelia prielaidas, kad dėl dažnėsiančių karščio bangų ir bendro oro temperatūros kilimo didės kondicionavimo įrangos ir paslaugų poreikis.
„Prognozuojama, kad Europoje ir Lietuvoje mažės sunaudojamos energijos kiekis šildymui, tačiau didės kondicionavimui. Paskaičiuoja, kad šildymui energijos kiekis sumažės apie 20 proc., o vėsinimo poreikis Europoje išaugs iki 118 proc.”, - sakė LHMT specialistas.
Bus vis sunkiau užtikrinti maisto saugumą
Visi minimi pokyčiai neabejotinai turės poreikį pasaulio šalių bendrajam vidaus produktui (BVP). IPCC ataskaitoje minima, kad pasauliniai temperatūrai pakilus dviem laipsniais, t. y. optimistinio scenarjaus atveju, bus išleidžiama apie 2 proc. nuo pasaulio BVP klimato kaitos padarinių atstatymui.
„Tai reiškia, kad šitie pinigai bus išleisti klimato kaitos poveikiams šalinti. Jeigu skaičiuotume 2012 m. lygiu – 2 proc. sudaro 1430 mlrd. JAV dolerių. Tai yra milžiniškos sumos. Ir tai yra pagal optimistinį scenarijų, pagal pesimistinius – tos sumos dvigubai ar net trigubai didesnės“, - atkreipė dėmesį klimatologas.
Daugiausiai tokių grėsmių pajustų pietų Europa – tai sietina su karščio bangomis, didesne gaisrų tikimybe ir potvyniais. Didelius pokyčius išgyvens ir Vakarų Europa – Prancūzija, Vokietija. Lietuva, Lenkija, Latvija poveikį jus mažiau dėl esančių gana didelių žaliųjų zonų.
Ką gali pakeisti paprastas žmogus?
Klausantis klimato kaitos pasekmių pasaulio ekonomikoms gali kilti natūralus klausimas, o ar aš, kaip paprastas žmogus, galiu kaip nors pridėti prie tokių globalių pokyčių sušvelninimo?
BEF klimato kaitos ekspertė G. Jonušauskaitė vardijo paprastus patarimus, kuo mes, kaip piliečiai, galime pridėti, kad kelias link blogiausio scenarijaus pasuktų link optimistiškesnio: „Mokslininkai užsimena, kad žmonių gyvensenos įpročiai turi tikrai nemenką poveikį mažinant klimato kaitą. Visų pirma, tai būtų susisiekimo būdo pasirinkimas mieste ir tarp miestų. Sakyčiau, kad tai svarbiausias dalykas. Kelionės automobiliu metu nuo Vilniaus iki Klaipėdos išmetama tiek pat CO2, kiek mėnesio elektros sąnaudos vienam šeimos butui. Taip pat svarbus maisto pasirinkimas. Reikėtų mažinti gyvulinės kilmės patiekalų skaičių“. Taip pat, anot jos, reiktų kreipti dėmesį pasirenkant buitinę techniką namams ir jos efektyvumo rodiklius.
Klimato kaitos ekspertė akcentuoja, kad vis tiktai didžiausią įtaką klimato kaitos mažinimo priemonių įgyvendinimui gali daryti politikai, todėl paprasti žmonės turėtų daryti jiems spaudimą, ragindami aktyviai įsijungti į kovą su klimato kaitos padariniais.
LHMT klimatologas J. Kilpys antrino kolegei, sakydamas, kad geriausias sprendimas yra pats banaliausias: „Reikia sodinti medžius, jų sodinimas, miškų saugojimas yra pats efektyviausias. Medis sugeria CO2, jis mieste sugeria lietaus vandenį, suteikia šešėlį nuo karščio. Nors tai skamba banaliai, tačiau tai iš tikrųjų turi poveikį“.
