GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad Rokiškyje gyvenanti moksleivė namuose užsiaugino retą Lietuvoje gyvenantį drugelį machaoną (Papilio machaon), įrašytą į Lietuvos raudonąją knygą.
Prie savo namų rūtų darželyje ji pastebėjo keistą vikšrą ir jį parsinešė namo. Padėjo ant kambarinių gėlių, augančių ant palangės ir po kurio laiko pastebėjo jau skraidantį drugelį. Jį mergina maitino savo pačios gamintu nektaru: lašą skysto medaus ištirpindavo devyniuose lašuose vandens.
Kadangi drugelį namuose ji pradėjo auginti žiemą, pavasarį žadėjo paleisti į laisvę.
Paprasčiausia – su dilgėlinukais, sudėtingiau – su naktiniais drugiais
Garsus Lietuvos gamtininkas, profesorius Ričardas Kazlauskas, vedęs ilgiausiai Lietuvoje gyvavusią TV laidą „Langas į gamtą“, sako, kad namuose yra užauginęs ne vieną lietuvišką ir iš egzotinių šalių atkeliavusį drugelį. Tiesa, tai padaryti ne specialistui gali būti ne taip jau ir paprasta.
Anot jo, su naktiniais drugeliais, norint juos užsiauginti namuose, gali būti sudėtingiau, nes daugelis jų, tame tarpe ir didieji sfinksai, lėliukėmis virsta žemėje. „Svarbu žemėje palaikyti drėgmę, tokią kaip kad gėlių puode, kad nebūtų nei per drėgna, nei per sausa ir paskui drugelis po kiek laiko išskrenda. Yra drugių, kurie žiemoja lėliukės stadijoje, juos per žiemą taip išlaikyti jau sudėtinga, kadangi reikalingas tam tikras temperatūrinis rėžimas“, - pasakojo gamtininkas.
Kaip svarsto profesorius, ko gero, lengviausia namuose būtų užsiauginti drugelį dilgėlinuką, kadangi jam tereiktų jo mitybinio augalo – dilgėlės. Užteks dilgėlę įmerkti į vandenį ir ant jos patupdyti drugelio vikšrą. Po kurio laiko vikšras savaime virs drugeliu: „Jeigu įmerki dilgėlę į vandenį, jos apgaubti marliniu maišeliu nėra reikalo, vikšrai ant dilgėlės virs lėliuke“.
Retesnius drugelius užsiauginti be specialiųjų žinių paprastam žmogui sudėtinga, nes pirma, reikia žinoti mitybinius augalus, juos surasti ir tuomet dar turėti vikšrą, kurį galėtum ant jo mitybinio augalo auginti.
„Kai kurie vikšrai į žemės paviršių išlenda tik naktį, todėl tenka ieškoti su žibintuvėliu“, - atkreipia dėmesį R. Kazlauskas.
Drugelių maistas – atskiestas medus
Profesorius, paklaustas, kur žmogui reikėtų eiti norint specialiai surasti drugių vikšrų, juokėsi, kad tokių vietų daugybė, todėl sunku nurodyti vieną konkrečią. Pavyzdžiui, ant ąžuolų gyvena apie šimtą įvairių drugelių vikšrų, todėl pasirinkimas didelis.
Kai kurie drugeliai, anot R. Kazlausko, maitinasi, o kiti to visai nedaro – gyvena iš to, kiek sukaupė riebaliniame audinyje būdami vikšro stadijoje. Tuos drugelius, kurie maitinasi, namuose auginant galima tai daryti praskiestu medumi.
„Aš darydavau taip – jeigu yra šaukštelis medaus, tai reikia įpilti penkis šaukštelius vandens. Man tekę auginti vieną kaukolėtąjį sfinksą – didžiausią Lietuvos drugį. Tai tas drugys labai mažai atskiestą medų siurbdavo. Jo straubliukas buvo labai storas, specialiai pritaikytas medui siurbt“, - prisiminė profesorius.
Įspėja saugotis plaukuotų vikšrų Nidoje
R. Kazlauskas GRYNAS.lt pasakojo, kad per savo ilgametę gamtininko praktiką jam yra tekę auginti pačių įvairiausių drugelių, tarp jų – netgi atsivežti egzotikos iš kitų šalių.
Gamtininkas sako, kad drugelį namuose pabandyti užauginti vertėtų tiems, kas linksta link jų tyrinėjimo, bendram pažinimui, tačiau be abejo kad skirta ne kiekvienam: „Juk kiekvienas žmogus nepradės eit ieškot drugio vikšrų. Tiesa, viena noriu perspėti – Nidoje gyvena plaukuoti vikšrai, kurie keliauja kartais penkiasdešimt vikšrų vienas paskui kitą. Šito vikšro jokiu būdu negalima imti į rankas, nes jų plaukai labai nuodingi“, - įspėja R. Kazlauskas.
Kaip drugeliai auginami iš kokonų?
Akmenės krašto muziejui, kuriame yra sukaupta didžiausia dieninių drugelių kolekcija (3922 eksponatai) Lietuvoje, vadovaujanti Lionė Stupurienė iškart prisipažįsta su drugelių vikšrų auginimu patirties neturinti, tačiau ji sutinka papasakoti, kaip drugelius muziejus išaugina iš kokonų.
„Mes muziejuje visada perkame kokonus, kuriuos mums surinkdavo Malaizijoje. Mums juos atsiųsdavo per vieną Anglijos įstaigą. Jeigu man parašo, kad pirmadienį kokonus sudėjo, tai trečiadienį tą siuntą jau ir turiu. Tuomet mano darbas būdavo tuos kokonus sukabinti žemyn galva ant tokių medinių kopetėlių, nes kiekvienas vikšras, sukdamasis į kokoną, pasidaro tokį kaip ir siūliuką. Tą siūliuką su adatėle reikia persmeigti ir prikabinti prie medinės kopetėlės. Tas kokonas turi gražiai tvarkingai kabėti, jo kažkaip makaluoti negalima, nes kokonas yra gyvas, jis gali spurdėti, o tai nėra naudinga, nes viduje gali apsilamdyti drugio sparneliai“, - pasakoja L. Stupurienė.
Muziejaus patalpoje, anot pašnekovės, yra vadinamas drugelių namelis – stiklinė oranžerija. Drugelių kokonai nešami į namelį ir jiems yra pajungiamas specialus šildytuvas. „Temperatūra jiems turi būti 26-28 laipsniai šilumos, jiems reikia įjungti specialų oro drėkintuvą, nes turi būti apie 80-90 proc. drėgmės. Tai turi trukti visą laiką, procesas yra nenutrūkstamas. Tarkime, jeigu turime 22 drugelių rūšis, žinome, kad jos iš kokonų išsiris per 10 dienų“, - sako Akmenės krašto muziejaus vadovė.
Kai visi drugeliai išsirita, drėkintuvai yra išjungiami, palaikoma tiktai šiluma. Drugeliams yra perkami vaisiai – apelsinai, bananai. „Juos gerokai palaikome, nes jie turi būti nelabai švieži. Natūralioje gamtoje drugelis gali pasimaitinti vaisiais, tik kai jie pernoksta ir nukrenta ant žemės. Vasarą dar skiname visas pievų, darželių gėles, merkiame jas – drugeliai valgo jų nektarą“, - toliau drugelių auginimo specifiką atskleidžia L. Stupurienė.
Paprastam žmogui tokias procedūras atlikti būtų sudėtinga, samprotauja pašnekovė, tačiau priduria, kad labai norint galima būtų susimeistrauti, kad ir specialų indą, kurį būtų galima šildyti ir drėkinti.
„Vikšrui reikia vienų sąlygų, kokonui – jau kitų, drugeliui – dar kitų. Kiek esu domėjusis, šitie kokonai būna perinami vienoje patalpoje, o kai tik drugeliai gimsta, jie yra nešami į kitą patalpą, kurioje nėra drėgmės“, - aiškina L. Stupurienė.
Alternatyva drugelio auginimui – apsilankymas muziejuje
„Apie oranžerijos namelį žmogus gali apeiti aplinkui ir matyti, kur padėti kokonai, kur jų maistas, kur drugeliai skraido. Būna, kad lankytojams pavyksta pamatyti ir drugelio gimimą. Nors šiaip gimimai dažniausiai būna labai anksti ryte – 4-5 valandą“, - pasakoja L. Stupurienė. Ta akimirka, kaip sako pašnekovė, iš tiesų yra žavinga – matosi, kaip kokonas ima keistis, darosi permatomas ir tampa aišku, kad drugelis greitai gims.
„Taip stebint atsidaro viena kokono dalis, iš jos kojytėmis iškrenta drugelis, įsikimba į tuščią savo kokoną. Jeigu jūs pamatytumėte drugelio kokoną ir patį drugelį, sakytumėte, kad drugelis labai namelyje užaugo, o iš tikrųjų drugelio sparneliai kokone yra susilankstę ir kai jis iškrenta iš kokono, sparnelio venos ima pildytis skysčiu ir padeda tobulai išsiskleisti drugelio sparneliams“.
Pašnekovė sako, kad iš tiesų vertėtų gerai pagalvoti, ar verta trumpą drugelio gyvenimą „apriboti“ savo namų keturiomis sienomis. Galbūt iš tiesų žymiai prasmingiau būtų norintiems iš arti pamatyti, kaip tas drugelis vystosi ir auga, apsilankyti muziejuje.
„Jeigu žmogus labai labai nori, jis gali bet ką padaryti – labai atsakingai ir tobulai, radus lietuvišką vikšrą, pabandyti jį užauginti namuose. Bet galima vasarą atvažiuoti į Akmenę ir pasižiūrėti pas mus drugelius muziejuje“, - šypsodamasi kvietė L. Stupurienė.
