Lemia ne tik oras
Ornitologo teigimu, paukščių migracija daug priklauso nuo to, kur paukščiai žiemoja – sausumoje ar vandenynuose. Skiriasi ir tolimųjų migrantų (devynbalsių, pečelindų) iš Afrikos, bei artimųjų migrantų (vieversių, suopių, kovų) migracijos strategijos.
„Paukščių migracijos procesus aprašyti – knygos reikalas, - pripažino L. Raudonikis. - Paukščių migracija tikrai priklauso ne nuo sąlygų Lietuvoje, o nuo sąlygų Afrikoje, sąlygų migracijos keliuose, vandenynuose, NAO indekso – sąlygų virš Šiaurės Atlanto vandenyno. Tai yra iš tiesų sudėtingi procesai. Yra daug veiksnių, bet aišku visada yra ir vietinė įtaka – maisto sąlygos. Paukščiai gali į Europą atskristi anksti, į Lietuvą vėlai – vieni vienaip, kiti kitaip. Gali būti ir ankstyvas pavasaris, o paukščiai vėluoja parskristi dėl sąlygų kitur – pusiaujo Afrikoje, Sacharoje, Viduržemio jūros regione“.
Paukščiai, jo teigimu, reaguoja ne tik į oro pasikeitimus, bet ir klimatines sąlygas. Jie turi savo laiko suvokimą, koks kada sezonas – tai susiję su sąlygomis paukščių žiemavietėse.
Jis teigė, kad būna metų, kuomet paukščiai labai stipriai vėluoja sugrįžti, tačiau šiemet pavasario eiga buvo įprasta - pirmieji migrantai parskrido ir kai buvo dar šalta. Kiti paukščiai sugrįžti neskuba, kadangi užsistovėjo šaltis, jie lūkuriuoja tarpinėse stotelėse.
„Paukščių išskridimas yra labiau tikslesnis, - pastebi ornitologas. - Ankstyvieji migrantai išskrenda anksti, nors pas mus dar būna šilta, galbūt lemia biologiniai veiksniai – gal signalą duoda dienos trukmė“, - svarstė L. Raudonikis. Pavasarį, kaip mini pašnekovas, pastebima daugiau svyravimų. Pavyzdžiui, vieversiai gali parskristi nuo vasario 2 iki kovo 30 dienos. „Kliūtis gali būti nebūtinai šaltis, o, pavyzdžiui, stiprus vėjas“, - vardijo L. Raudonikis.
Masinis sugrįžimas – nebetoli
Paprašytas pateikti prognozę, kada Lietuvoje sulauksime masinio paukščių sugrįžimo, pašnekovas teigė, kad vos tik atšils orai – taip neišvengiamai ir nutiks: „Šiuo metu daug paukščių kažkur laukia palankių sąlygų, nuo jų priklauso net paukščių skridimo taktika – gali būti tolyginiai skridimai, trumpalaikių perskridimų taktika. Dėl to ir būna, kad paukščiai įšoka į šaltą orą, po to kai orai nusistovi – grįžta, keičia taktiką“.
Jis spėjo, kad ankstyvieji migrantai jau yra visai netoli Lietuvos, kur nors lūkuriuoja Europoje, o vėlyvieji paukščiai tikriausiai dar nepakėlę sparnų skrydžiui iš Afrikos.
„Jeigu žiūrėtume rūšimis, tai ne taip mažai jų jau yra parskridę į Lietuvą. Tiktai nėra masinio parskridimo, - patikslino L. Raudonikis. - Yra pastebėta po kelis paukščių parskridimo atvejus. Jeigu palygintume pirmąjį parskridimo atvejį, jis truputį vėlesnis, bet kitų paukščių pasirodymas buvo netgi ankstesnis nei vidutinis. Masinis atskridimas bus labai staigus“, - neabejojo pašnekovas.
