Didžiausio šalyje Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų skyrius Kairėnuose užima įspūdingą plotą – aštuonis hektarus. Mokslo programų koordinavimo skyriaus specialistė dr. Gitana Štukėnienė čia jaučiasi kaip žuvis vandenyje.

Anot jos, Vakarų Europos botanikos soduose gėlių ekspozicijoms dažniausiai skiriama vos kelis ar keliasdešimt arų. O čia galima plačiai išskleisti sparnus: sukaupti dideles įvairiausių augalų kolekcijas. Mokslinį darbą dirbantiems biologams tai labai svarbu, nes augalai stebimi ir analizuojami ne vienus metus, o tam reikia didelių plotų – kolekcijos kartkartėmis turi būti perkeliamos į kitą vietą.

Sunku išsirinkti

Gėlininkystės skyriuje introdukuojami žoliniai dekoratyvieji lauko augalai, puoselėjamos ekspozicijos. Šiuo metų laiku sodo lankytojai, iš tolo pastebėję žiedų jūrą, skuba į jurginų ir kardelių ekspozicijas. Pastarieji žavi išskirtinėmis veislėmis, kurių grožio retas sugeba nepastebėti.

„Apsilankiusieji gali įsitikinti, kad Lietuvos selekcininkų laimėjimai verti dėmesio. Esame dėkingi šių gėlių augintojams mėgėjams, išsaugojusiems ir padovanojusiems mūsų Botanikos sodui lietuviškos selekcijos kardelių svogūnėlių. Tokiu būdu sode atsirado labai daug tokių selekcininkų kaip Petras Balčikonis, Jonas Auksuolis Liutkevičius, Paulius Ciplijauskas sukurtų veislių“, – džiaugėsi G.Štukėnienė.

O mes skubėjome fotografuoti, kol paskutinės vasaros dienos lepino šiluma ir saule. Tik išsirinkti buvo labai sunku, nes vienas žiedas už kitą įspūdingesnis: nuo baltų iki skaisčiai raudonų, nuo kuklios formos iki aristokratiško barokinio puošnumo.

Pietų kraštų augalas

Kardeliai – ne šiaip sau mieliausia G.Štukėnienės gėlė. Ne pirmi metai šie augalai yra jos mokslinių tyrinėjimų objektas.

„Kardelis (Gladiolus L.) – daugiametis, lauke nežiemojantis gumbasvogūninis, skynimui tinkamas augalas. Kardelių tėvynė – Pietų Europa, Pietų ir Vidurio Afrika, Mažoji ir Vidurio Azija, – vardijo pašnekovė. – Žinomos 255 jų rūšys. Laikui bėgant iš savaime paplitusių bei kultivuojamų rūšių selekcijos būdu buvo išvestos naujos kardelių veislės. Pasaulyje sukurta keliolika tūkstančių kardelių veislių.“

Pasak mokslininkės, kardelis patenka į penkių populiariausių pasaulyje skinti tinkančių augalų sąrašą. Jie vertinami dėl žiedų spalvų įvairovės, palyginti nesudėtingo auginimo, spartaus dauginimosi. Žiedų spalvų paletė labai plati – nuo sniego baltumo iki tamsiai rudos.

Toli nueita

Gėrintis įmantriausių kardelių kolekcija, akį patraukia kuklus, dar tik pradedantis žydėti kardelis. Maži ir neišvaizdūs jo žiedeliai atrodo tarsi augalas būtų atkeliavęs iš lauko pievos.

„Šiam kardeliui jau 200 metų. Kilmės šalis – Anglija. Žvelgdami į jį galime suprasti, kaip toli nukeliavo selekcininkai, kurdami veisles“, – tikino G.Štukėnienė.

Paprašyta parodyti išskirtines kardelių veisles nuvedė mus prie ryškiai raudono kardelio – „Akademiko“. Veislės autorius – žinomas selekcininkas Petras Balčikonis. „Esame laimingi, turėdami ne vieną šio šviesaus atminimo selekcininko sukurtą veislę. Ypač vertas dėmesio „Mėlynbarzdis“, nes mėlyno atspalvio kardelių veislės kūrimas reikalauja ne tik kantrybės, bet ir profesionalumo“, – tikino mokslininkė.

Nu, Gromov, Pogody

Gitana papasakojo smagią istoriją apie dviejų selekcininkų varžytuves, kurios buvo įamžintos gėlės pavadinime.

„O buvo taip. Žinomas Rusijos selekcininkas Borisas Gromovas pareiškė, esą lietuviams vargu ar kada nors pavyks sukurti nors vieną naują dėmesio vertą kardelių veislę. Paulius Ciplijauskas pakėlė mestą pirštinę. Tvirtai įsitikinęs, kad sukurta veislė verta dėmesio, pavadino ją „Nu, Gromov, Pogody“. Taigi net veislių pavadinimai gali labai daug pasakyti apie selekcininkus, jų charakterį ar vertybes. Štai baltas įspūdingais žiedais kardelis. Jo autorius J.A.Liutkevičius suteikė veislei „LDK Vytenio“ pavadinimą. Tačiau žvelgiant į tokią gėlę akivaizdu, kad ūkiniu požiūriu ji ne itin vertinga, nes dideli žiedynai sunkiai transportuojami, o augimo metu žiedynkotis gali išvirsti“, – aiškino G.Štukėnienė.

Vagišiai, o gal būsimieji selekcininkai?

Žvelgiant į vešlius ir jokių ligų nekamuojamus kardelius, sunku patikėti, kad jų priežiūrai nenaudojami jokie cheminiai augalų apsaugos preparatai.

„Drąsiai galime teigti, kad mūsų gėlynas ekologinis. Kita vertus, jei augalai sodinami gerai paruoštoje žemėje ir tinkamoje vietoje, ligos jų ir nepuola. Dirvai dezinfekuoti naudojame tagetes. Jas rudenį susmulkiname ir užkasame. Prieš sodindami gumbasvogūnius pamirkome vandenyje su kalio permanganatu arba česnakų ištraukoje (1 kg česnakų 10 litrų vandens), – patarė pašnekovė.– Vegetacijos metu galima patręšti kompleksinėmis trąšomis. O kai pradeda žydėti, būtina pašalinti peržydėjusius žiedynus.“

Gėlininkystės skyriuje dirba vos keletas darbuotojų, o lankytojų, ypač savaitgalio dienomis, atvyksta keli šimtai. Klausiu, ar neatsiranda piktavalių? „Kartais ekspozicijų lankytojai ima ir išsirauna patikusį kardelį su visu žiedu ir gumbasvogūniu. Labai prašome taip nedaryti, bet, kita vertus, gal toks pavogtas iš mūsų kardelis taps kolekcijos pradžia, o vagišius – puikiu selekcininku?“ – juokavo Gitana.

Gražiausi penkias vasaras

G.Štukėnienė perspėja, kad tuos pačius kardelių gumbasvogūnius tinka sodinti penkerius metus, vėliau pasireiškia išsigimimo (senėjimo) požymiai.

Išaugantys iš senesnių gumbasvogūnių kardeliai pražysta vėliau, jų žiedai būna mažesni, mažiau užaugina gumbapumpurių. Sandėliavimo metu (žiemą) tokie gumbasvogūniai žūsta greičiau. Geriausios kokybės (suformuojantys žydintį žiedyną) ir gražiausi 3–4 cm skersmens gumbasvogūniai.

NETRUKUS KARDELIUS TEKS IŠRAUTI, O SVOGŪNĖLIUS PARUOŠTI ŽIEMOS LAIKYMUI.

G. Štukėnienė pataria:

• Kardelius kaskite sausu oru geriau iki pirmųjų šalnų.
• Rūpestingai išdžiovinkite ir nuvalykite gumbasvogūnius.
• Žiedynkotį pjaukite kelių centimetrų aukštyje, pavasarį bus lengviau lupti lukštus.
• Gumbasvogūnius sudėliokite plonu sluoksniu į dėžutes su kojelėmis ir džiovinkite pašildydami ir gerai vėdindami.
• Po 2 savaičių nuo gumbasvogūnio pradeda lengvai luptis šaknys, jas nulupkite, apdžiovinkite gumbasvogūnio apačią ir išneškite į šaltą patalpą (5 °C) kartu su nenuluptais išdžiovintais kardeliais. Jeigu jų neperdžiovinote, jie lengvai lupsis visą žiemą. Be to, žiemą reikia pašalinti „vaikučius“ – gumbapumpurius. Paprastai tai daroma naudojant nuožulnią plokštumą. Nuo jos kardelių „vaikučiai“ dėl apvalios formos nurieda, o grumsteliai ir šaknų liekanos pasilieka.
• Jeigu rūsyje temperatūra ilgesnį laiką pakyla aukščiau nei 8 °C, gali pradėti daugintis tripsai ir sugadinti gumbasvogūnius, todėl per atodrėkius rūsį periodiškai vėdinkite, atšaldykite.