Į Parmą, Italiją, atvyko Baltijos bei kitų Europos šalių ekspertai. Viena svarbiausių temų, kuria buvo diskutuojama, kaip pagerinti epidemiologinių duomenų apie afrikinio kiaulių maro viruso surinkimą. Mat mokslininkai pabrėžia, kad patikimų ir ilgalaikių duomenų trūkumas yra viena iš priežasčių, kodėl nepavyksta sukurti efektyvios vakcinos nuo šios ligos.
Todėl labai svarbu, kad šalys, kuriose nustatytas AKM, pasidalintų savo sukaupta patirtimi. Europos Sąjungoje AKM nustatytas Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tad visų šalių ekspertai pristatė duomenis apie šiais metais nustatytus AKM atvejus ir galimus viruso patekimo į kiaulių laikymo ūkius kelius. Šiemet Latvijoje nustatyta dešimt AKM židinių kiaulių laikymo vietose, Estijoje – 18, Lenkijoje – 1, Lietuvoje – 13. Pažymėtina, kad visur užsikrėtimo priežastys panašios: biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymas, šėrimas žaliais (nenuplikytais) pašarais ar žole.
Mokslininkų manymu, nors informacijos apie tyrimus kasdien yra sukaupiama vis daugiau, duomenys kaupiami vadovaujantis tais pačiais kriterijais bei užtikrinama, kad jie atitiktų aukščiausius kokybės standartus, tačiau vis dar trūksta nuodugnaus epidemiologinio ligos ištyrimo.
Kitas mokslininkų akcentuotas aspektas – kova su AKM plitimu laukinėje faunoje. Apžvelgus skirtingų mokslininkų sukauptus duomenis ir šalyse renkamą statistinę informaciją, viruso stebėsenos duomenis, pažymėta, kad AKM plitimui laukinėje faunoje labai svarbus ne tik šernų populiacijos reguliavimas, bet ir dėl ligos nugaišusių gyvūnų paieška ir surinkimas.
Atlikti tyrimai parodė, kad sveiki šernai kritusio gentainio gaišena ima domėtis praėjus keletui dienų ar net daugiau kaip savaitei, kai vyksta labai intensyvūs irimo procesai. Suradę tokias gaišenas, šernai jas gali suėsti, išknaisioti ir taip užsikrečia patys bei išplatina virusą dar didesniame miško paklotės plote. Mokslininkams žinoma, kad šerno gaišenoje ir aplinkoje AKM virusas gyvybingas gali išlikti nuo 2 iki 6 mėnesių. Tad laiku nesuradus ir nesunaikinus dėl ligos nugaišusių šernų gaišenų, tikimybė marui išplisti didėja.
Susitikime buvo priimti sprendimai efektyviau naudotis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) turimais resursais ir duomenų rinkimo bei apdorojimo bazėmis, analogiškomis kurios jau sukurtos dėl kitų ligų tyrimo. Taip pat buvo aptarta, kokie papildomi tyrimai, siekiant detalesnio epidemiologinio tyrimo, gali būti atlikti. Be to, sutarta, kad remiantis šalių nuolat pateikiamais duomenimis, ES mokslininkai atliks išsamesnį ir daug nuodugnesnį epidemiologinį viruso aprašymą, galimus rizikos veiksnius ir pan. Pirminius šių darbų rezultatus numatyta aptarti 2016 m. balandį.
