Klimatologai prieš senolių spėjimus: kokia prognozuojama artėjanti vasara?

Senoliai tikėjo, jog iš pirmųjų trijų pavasario dienų galima nuspėti, koks bus ateinantis pavasaris, vasara ir ruduo. Kovo pradžią įvertinęs prof., etnologas Libertas Klimka konstatavo, kad pavasaris nebus labai malonus – šiltos vasaros dar gali tekti ilgia palūkėti. O klimatologai, abejojantys tokių prognozių patikimumu, sako, kad šis pavasaris kaip tik bus gerokai šiltesnis nei praėjusiais metais. Tačiau jei pasitvirtins niūrios prognozės, vasara pasaulyje gali būti labai nerami.

Etnologas: vasara ankstyva nebus

Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, etnologas L. Klimka GRYNAS.lt teigė stebėjęs tris pirmąsias kovo dienas, pagal kurių orus senoliai spėdavo, kokie bus trys metų laikai – pavasaris, vasara ir ruduo. Galiausiai profesorius pripažino, kad šiemet ekstremalių orų neturėtume sulaukti.

„Atrodo, kad šiemet nebus ekstremalių pokyčių, bet pavasaris gali užsitęsti ilgokai. Pirmoji kovo diena, iš kurios sprendžiama apie pavasario orą, nebuvo labai šilta ir maloni. Ji buvo paniurusi ir ūkanota. Todėl pavasaris gali būti ilgas. Tačiau vasara šiluma tikriausiai taip pat nelepins. Manytina, kad nebus nei didelių karščių, nei kritulių. Ruduo turėtų būti gražesnis – šiltesnis, kadangi saulės properšų matėsi. Apibendrinant galima pasakyti, kad ruduo bus malonus. Ir apskritai pastaraisiais metais ruduo mus džiugina“, - pripažino etnologas.

Pasidomėjus, kaip susiformavo tradicija trijų sezonų orus spėti pagal pirmo pavasario mėnesio pradžią, pašnekovas atskleidė, kad anksčiau pavasaris laikytas metų pradžia. Tai jis sieja su agrarine kultūra: „Kai pavasarį nutirpdavo sniegas, prasidėdavo darbai, todėl ir metai skaičiuoti nuo pavasario.“

Tačiau čia pat L. Klimka pridūrė, kad pagal senąjį kalendorių kovo pradžia buvusi kitu metu, nei yra dabar. „Kaime sakydavo, kad stebėjimus reikia perkelti į senojo kalendoriaus datas. Lietuvoje kelis kartus keitėsi kalendorinė sistema. Esame turėję Julijaus ir Grigaliaus kalendorius. Todėl papročiai buvo suvelti. Pasikeitus kalendoriams stebėjimus skiria dvi savaitės. Pagal senąjį kalendorių orus stebėti reikėtų kovo 12, 13, 14 dienomis“, - pasakojo profesorius.

Anot jo, žiema pagal ankstyvo pavasario orus nebuvo spėjama. Šaltojo metų sezono orai buvo prognozuojami rudenį – pagal šv. Martyno ir šv. Mykolo dieną. O Velykų rytą, etnologo žodžiais tariant, pagal vėją buvo prognozuojami vasaros orai.

Pavasaris bus šiltesnis nei įprastai

Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys apie liaudies spėjimus turi kiek kitokią nuomonę. Jo teigimu, didžioji jų dalis neturi fizikinio pagrindo.

„Dauguma senovės stebėjimų ir tikėjimų neturi fizikinio pagrindo, todėl jie ir lieka tik stebėjimais ir tikėjimais. Trys pirmosios kovo dienos jokio esminio ryšio neturi. Galima stebėti kovo 7, 8, 9 d. orus ir rezultatas bus lygiai toks pats. Tarp kovo pirmos dienos ir pavasario nėra jokio ryšio. Visais laikais žmonės mėgo prognozuoti. Kaip sugebėdavo, prognozuodavo, orus, karus ir pan.“, - sakė pašnekovas.

Tačiau pasidomėjus, kokius metus žada metereologai, J. Kilpys teigė, kad Lietuvoje ilgalaikės prognozės nėra sudarinėjamos, kadangi jos yra nepatikimos. Įvertinus artimiausio mėnesio prognozę, jis teigė, kad šis kovas turėtų būti šiltesnis nei praėjęs. Kovo mėnesio vidutinė temperatūra turėtų būti iki 4 laipsnių aukštesnė už vidutinę daugiametę (0,7 laipsniai šalčio). Kritulių, Lietuvos hidrometereologijos tarnybos duomenimis, pirmąjį pavasario mėnesį turėtų būti taip pat daugiau (daugiametis vidurkis – 37 mm).

Apskritai pavasario vidutinė temperatūra numatoma 1,5 – 2 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę, kuri siekia 5,6 laipsnius šilumos. Per tris mėnesius kritulių taip pat turėtų iškristi daugiau nei įprasta. Vidutinis rodiklis – 128,1 mm.

Pasak klimatologo, JAV sudarinėjamos eksperimentinės prognozės taip pat rodo, kad balandį ir gegužę turėtų būti šilčiau. Tačiau čia pat jis pridūrė, kad „šių prognozių nereikia priimti už gryną pinigą“. O koks bus ruduo ir žiema, pašnekovas prognozuoti nesiėmė.

Galiausiai J. Kilpys pripažino, kad yra nemaža tikimybė, jog šiemet gali susiformuoti El Nino reiškinys, galintis sukelti tam tikrą chaosą.

„Prognozuojama, kad Ramiajame vandenyne gali susiformuoti El Nino reiškinys. Tai reiškia, kad pasaulyje būtų daugiau ekstremalių reiškinių. Šis reiškinys gali tęstis metus, o kada būtų pikas, pasakyti sunku. Tokiais atvejais Australijoje būna didelės sausros, Pietų Amerikoje – lietūs. Truputį pakinta planetos cirkuliacija. Kad toks reiškinys susiformuos, yra 75 proc. tikimybė“, - sakė klimatologas.