Šiuos ir panašius klausimus apie būsimus orus skaitytojai uždavė GRYNAS.lt konferencijoje viešėjusiam Lietuvos hidrometereologijos tarnybos klimatologui Justinui Kilpiui.
Baltijos jūros vandens lygis tikrai kyla
Pirmiausia skaitytojas Lukas teiravosi, ar ateis diena, kai Lietuvoje puikiausiai derės mandarinai ir apelsinai.
„Tikrai negreit ateis tokia diena, nes tie pokyčiai iš principo yra lėti. Lietuva niekada netaps tropinių platumų šalimi, nes esame vidutinėse platumose ir šito nepakeisi. Per ateinančius 100 metų Lietuvoje apelsinų ir mandarinų tikrai nebus“, - skaitytojo pasvajojimus sugriovė konferencijos svečias.
„Iš principo vandens lygis Baltijos jūroje kyla. Ir per pastarąjį šimtmetį jis pakilo 14 - 16 cm Lietuvos pakrantėje. Tai prisideda prie to, kad Lietuvoje paplūdimiai vis dažniau nuplauni. Iš esmės prognozės tokios, kad iki XXI amžiaus pabaigos vandens lygis gali pakilti iki 1 metro pagal pesimistinį scenarijų. Ir tai reikštų, kad nemaža dalis paplūdimių būtų smarkiai nuplauti, o Nemuno deltoje būtų užlietos nemažos teritorijos“, - prognozavo klimatologas.
„Gamtos negalima sudėti į formules. Prognozės remiasi matematinėmis, fizikinėmis lygtimis ir principais. Neįmanoma sudaryti prognozių, kurios pasitvirtintų šimtu procentų. Visiškai jos niekada nepasitvirtins“, - atsakė J. Kilpys.
Kitam skaitytojui pasiteiravus, kodėl sinoptikams nepadeda nei į įrangą investuojami milijonai, klimatologas teigė, kad įranga iš tiesų leidžia sudaryti tikslesnes prognozes.
„Orų ir klimato modeliai tobulėja, skaičiavimai atliekami greičiau ir didėja skiriamoji geba. Tai reiškia, kad galima sudaryti tikslesnes prognozes konkrečioms vietovėms. Kaip ir bet kokioje srityje norint suspėti su visomis technologijomis investicijos reikalingos“, - kalbėjo J. Kilpys.
Lietuvoje atsirado tropinės naktys
„Žmonių sukelta klimato kaita prasidėjo nuo industrinės revoliucijos pradžios. O labai aiškų temperatūros kilimą pastebime nuo XX amžiaus vidurio. Didėja vidutinė temperatūra. Ypač ji augo žiemos laikotarpiu. Ir padažnėjo ekstremalių reiškinių, kurie anksčiau buvo nebūdingi Lietuvai. Pavyzdys galėtų būti tropinės naktys, kai net nakties metu temperatūra būna aukštesnė nei 20 laipsnių. Tokių reiškinių pasitaikydavo kartą per 30 metų, o kai kur visai nebūdavo. O dabar jie yra kartą per 4 - 7 metus. Tai labai padažnėjo. Be to, atsirado naujų invazinių rūšių“, - dėstė klimatologas.
Ką siekdami sustabdyti klimato kaitą, galime padaryti patys?
Kitas skaitytojas teiravosi, ką galėtume padaryti, kad sustabdytume šį reiškinį.
„Svarbiausia yra mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tą galima padaryti dvejais lygmenimis. Pirma, asmeninis lygmuo, kai kiekvienas galime savo kasdienybėje sumažintume išmetamos taršos kiekį. Pavyzdžiui, galima rinktis viešąjį transportą arba važiuoti dviračiu, o ne automobiliu. Galima taupyti elektros ir šilumos energiją. Vieno žmogaus indėlis ganėtinai mažas, bet sudėjus visų Lietuvos gyventojų pastangas galima pasiekti gerų rezultatų. Antras lygmuo - politinis. Visos pasaulio valstybės turi prisiimti įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, - konstatavo J. Kilpys.
Skaitytojai taip pat domėjosi, ar dėl klimato kaitos Lietuvoje išnyks arba atsiras kai kurios gyvūnų bei augalų rūšys.
Žiema, prognozuojama, bus drėgna ir šilta
Skaitytojui Benui labiausiai rūpėjo ne pasaulio klimatas, o artimiausi orai Lietuvoje: „Visi sako, kad bus gražus ruduo, bet vasaros pabaiga tikrai nieko gražaus neprimena... Ar dar sušils šiais metais?“ - rūpinosi skaitytojas.
„Jeigu kalbėti apie rudenį, prognozuojama, kad jis bus šiek tiek šiltesnis negu norma. Tačiau, kas yra ruduo. Rudenį Lietuvoje būna šalta ir lyja. Tad to ir reikia tikėtis. Vasarą nebe sugrįš ir tokių karščių, kokie buvo rugpjūčio mėnesį, mes šiais metais nebeturėsime,“ - atsakė klimatologas.
„Kaip minėjau, yra eksperimentinės sezoninės prognozės. Ir pagal jas panašu, kad šių metų ruduo ir žiema bus šiltesnė nei vidutiniškai. Kai žiemos būna šiltos, paprastai būna daugiau kritulių, nes krituliai būna lietaus pavidalo, o ne sniego. Taigi numatomas šiltas ruduo ir drėgna bei šilta žiema. Tačiau sezoninės prognozės labai dažnai nepasitvirtina ir tai reikėtų vertinti atsargiai“, - prognozavo J. Kilpys.
Skaitytoja Kamilė teiravosi, ar iš tiesų dėl visų šių orų anomalijų kaltas žmogus?
„Jeigu klausiama, ar galima teigti, kad kaltas žmogus, tai taip. Dėl to sutinka visi mokslininkai. Temperatūra planetoje svyravo, bet mes kalbame apie trumpąjį laikotarpį, kai planetoje vykstančių pokyčių nebeįmanoma paaiškinti jokiais natūraliais gamtiniais procesais. Ir tada vienintelis logiškas ir faktais įrodytas paaiškinimas - žmonių sukelta atmosferos tarša“, - Kamilės abejones patvirtino J. Kilpys.
Kuršių nerija išliks, blogiau bus Nemuno deltai
„Nerealios kalbos. Kuršių nerija išliks. Tik gali būti, kad padidės krantų erozija. Netgi įvykus pačiam blogiausiam scenarijui Kuršių nerija išliks ir po 100 metų. Didesnis poveikis bus Ventės ragui ir Nemuno deltai. Kuršių nerija yra ganėtinai aukštai virš jūros lygio. O marių pakrantės yra tikrai žemesnės ir ten vietovės aplink Kintus, Krokų įlanką, Nemuno deltą pagal pesimistinį scenarijų atsidurtų po vandeniu. Kalba eina apie 2100 metus“, - prognozavo konferencijos dalyvis.
