Besibaigiančią šiųmetę vasarą klimatologai apibūdina kaip lietingą ir audringą. Tuo tarpu artėjantis ruduo neturėtų nustebinti – jis bus įprastas: bus ir lietaus, ir saulės.
„Vasara išsiskyrė kontrastingų orų masių kaita, intensyviais cikloniniais, frontiniais ir konvekcijos procesais. Kritulių kiekis daugelyje vietovių vidutinį daugiametį viršijo 1,3–2 kartus, pasitaikė kelios labai stiprios liūtys, kai per 12 val. ir trumpesnį laiką iškrito 40–58 mm kritulių“, - pasakoja profesorius Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas.
Šią vasarą augalams drėgmės tikrai pakako, kartais susidarydavo jos perteklius. Užfiksuota neįprastai daug itin stiprių, turinčių griaunančią jėgą, škvalo atvejų: birželio 25 d. Šilutėje (vėjo greitis gūsiuose siekė 40 m/s), liepos 1–9 d. Utenoje, Širvintų, Kauno, Vilniaus rajonuose, Ignalinoje, Švenčionyse, Šalčininkuose (20–30 m/s, stiprus lietus, gūsingas vėjas, kruša), liepos 29 d. pajūryje ir Vakarų Lietuvoje (28–36 m/s), rugpjūčio 6 d. pajūryje ir kitur (iki 32 m/s).
Mažiausiai tris kartus užfiksuotas ir dar vienas pavojingas meteorologinis reiškinys – viesulas. Šiluma ši vasara nelepino, bet trumpalaikių kaitrų pasitaikė. Liepą net du kartus buvo atslinkusios tropinės oro masės (mėnesio pradžioje ir pabaigoje), todėl temperatūra pašoko iki 32–35 °C, o Druskininkuose – net iki 35,5 °C. Vidutinė birželio oro temperatūra buvo apie 1 °C žemesnė, o liepos 1,5–3 °C aukštesnė už klimatinę normą.
Rugpjūtis dar nesibaigė, jo temperatūra matyt bus artima vidutinei daugiametei. Saulėtų valandų daugiausia buvo liepą – vidutiniškai po 8,5–9,5 per dieną (10–15 proc. virš klimatinės normos). Birželis ir rugpjūtis pasižymėjo labiau debesuotais orais.
Pasaulyje ši vasara atnešė naujų klimatinių rekordų: 2012 m. liepa Šiaurės pusrutulyje buvo pati šilčiausia nuo meteorologinių stebėjimų pradžios – 20 a. vidurkis viršytas net 1,19 °C. Rugpjūtį Arktyje labai sparčiai tirpo ledai ir mėnesio viduryje pasiektas naujas grėsmingas rekordas: ledo plotų beliko 5,09 mln. km2. Tai 2,69 mln. km2 mažiau už 1979–2000 m. vidurkį. Ankstesnis 2007 m. rekordas „pagerintas“ net 0,483 mln. km2. Ledų tirpimas dar tęsis ir rugsėjį.
Prognozuodami rudens orus, sinoptikai kalba nedrąsiai: kaip sakoma, nepatikimesnio dalyko už orų prognozes ir moters norus, nėra.
„Patikimiausios orų prognozės šiuo metu sudaromos 5–7 paroms, jos pasitvirtina 90–98 proc., ilgesnio laikotarpio prognozės, deja, dar nėra tokios tikslios“, - tikina prof. A. Bukantis.
Gamtoje vykstantys procesai kartais iškrečia staigmenų, kurios nepasiduoda aprašomos nei skaitmeniniais modeliais, nei mokslui žinomais dėsniais.
„Pavyzdžiui 1–3 mėnesių trukmės ilgalaikių prognozių pasitvirtinimas neviršija 60–70 procentų, jos kol kas yra eksperimentinės, neoficialios, todėl tokia informacija vadovautis priimant kokius nors ūkinius ar strateginius sprendimus nepatartina. Pavyzdžiui, JAV Aplinkos prognozių centro pateiktose įvairiems pasaulio regionams ilgalaikėse sezoninėse prognozėse numatoma, kad Lietuvoje rugsėjo temperatūra bus artima vidutinei daugiametei, o spalis ir lapkritis turėtų būti 0,5–1 °C vėsesni. Rudens kritulių kiekis numatomas artimas klimatinei normai. Panašius rugsėjo orus numato ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras“, - kolegų prognozes pristato klimatologas.
Klimato kaita. Faktai
Mūsų dienomis vyksta klimato kaita: didėja temperatūra, kinta kritulių pobūdis, tirpsta ledynai ir sniegas, kyla pasaulio vandenyno lygis. Manome, kad šie pokyčiai nesiliaus ir ekstremalūs klimato reiškiniai, sukeliantys pavojus, pvz., potvynius ir sausras, bus vis dažnesni ir smarkesni. Gamtai, ekonomikai ir mūsų sveikatai Europos regionuose, teritorijose ir ekonomikos sektoriuose daromas skirtingas poveikis ir gresia įvairaus pobūdžio rizika.
Beveik nėra abejonės, kad pagrindinė atšilimo priežastis nuo XX amžiaus vidurio yra padidėjusi nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) koncentracija, susidaranti dėl antropogeninės veiklos teršalų. Per pastaruosius 150 metų temperatūra pasaulyje pakilo apie 0,8 ?C ir numatoma, kad ji toliau kils.
Jeigu temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, pakiltų daugiau nei 2 °C, grėstų pavojingi žmonių ir gamtos pasaulinių sistemų pokyčiai. Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (UNFCCC) iškeltas tikslas užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, nedidėtų daugiau negu 2 °C.
Kaip galima siekti šio tikslo? Visame pasaulyje išmetamų ŠESD kiekis šį dešimtmetį turi būti stabilizuotas ir iki 2050 m., palyginti su 1990 m., sumažintas 50 %. Atsižvelgdama į būtinas besivystančių šalių pastangas, ES pritaria siekiui iki 2050 m. išmetamą savo ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau negu 80–95 % (palyginti su 1990 m.).
Net jeigu vykdoma politika ir taikomomis priemonėmis pavyktų sumažinti išmetamą teršalų kiekį, tam tikros klimato kaitos nepavyktų išvengti; todėl taip pat turi būti rengiamos prisitaikymo prie jos poveikio strategijos.
Poveikis ir įvairaus pobūdžio rizika
Temperatūra daugiausia kyla pietinėje Europos dalyje ir Arkties regione; kritulių kiekis daugiausia sumažėjo pietinėje Europos dalyje, o padidėjo šiaurinėje ir šiaurės vakarų dalyse. Numatomos intensyvesnės ir dažnesnės karščio bangos, taip pat dažniau sulauksime kaskart pavojingesnių potvynių ir keisis tam tikrų užkrečiamųjų ligų bei žiedadulkių plitimo rajonai, todėl bus daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai.
Klimato kaita papildomai paveiks ekologines sistemas, todėl daugelio augalų ir gyvūnų rūšių išplitimo arealas pasislinks į šiaurę ir didesnį aukštį virš jūros lygio. Klimato kaita neigiamai veiks žemės ūkį, miškų ūkį, energijos gamybą, turizmą ir apskritai infrastruktūrą.
Europos regionai, kuriuos ypač paveiks klimato kaita:
- Pietų Europa ir Viduržemio jūros baseinas (čia dažniau kils karščio bangos ir sausros);
- kalnuotieji rajonai (sparčiau tirps sniegas ir ledas);
- pakrantės zonos, upių žiotys ir potvynių užliejamos teritorijos (šiuo atveju kils jūros vandens lygis, dažniau lis, stiprės potvynių ir audrų poveikis);
- tolimieji šiauriniai Europos rajonai ir Arktis (kils temperatūra ir tirps ledas).
Antropogeninės veiklos poveikis klimato kaitai
ŠESD į aplinką išskiriamos ir vykstant gamtiniams procesams, ir vykdant antropogeninę veiklą; svarbiausios atmosferoje esančios natūralios ŠESD yra vandens garai. Vykdant antropogeninę veiklą į atmosferą patenka daug ŠESD, todėl didėja šių dujų koncentracija atmosferoje ir vis stipriau pasireiškia šiltnamio efektas ir daugiau kyla aplinkos temperatūra.
Pagrindiniai antropogeninės kilmės ŠESD šaltiniai:
- iškastinio kuro deginimas (akmens anglių, naftos ir dujų) gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius (CO2);
- žemės ūkis (CH4) ir žemės naudojimo pokyčiai, pvz., miškų kirtimas (CO2);
atliekų kaupimas sąvartynuose (CH4);
- pramonės reikmėms naudojamos fluorintos dujos.
ES politika
Keliomis įgyvendinamomis ES iniciatyvomis siekiama mažinti išmetamų ŠESD kiekį:
ratifikuoti Kioto protokolą: šiame protokole 15 ES valstybių narių (ES-15) raginamos 2008–2012 m. bendrą savo išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti 8 %;
nenutrūkstamai didinti energijos naudojimo įvairiausio pobūdžio įranga ir buitiniais prietaisais veiksmingumą;
įpareigoti vis plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, t. y. vėjo, saulės, hidroenergijos ir biomasės energiją, bei iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintus transporto degalus, pvz., biodegalus;
remti anglies dioksido surinkimo ir laikymo (toliau – ADSL) technologijų kūrimą siekiant surinkti ir laikyti elektrinių ir kitų didelių įrenginių išmetamą CO2;
taikyti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą – pagrindinę ES priemonę pramonės išmetamų ŠESD kiekiui sumažinti.
2009 m. į ES klimato ir energetikos įstatymų paketą įtraukti būtini teisės aktai siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tikslus „20-20-20“: ES išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 20 %, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, ES sunaudojamos energijos 20 % turi būti gauta iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir 20 % sumažinti sunaudojamos pirminės energijos kiekį (palyginti su numatytaisiais lygiais).
Be to, prisitaikymą prie klimato kaitos ES užtikrina rengdama įvairių sričių ES politiką; iki 2013 m. turi būti parengta išsami ES prisitaikymo strategija, kuri turėtų padidinti ES atsparumą klimato kaitai. 2012 m. ES pateikia naudoti naują klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo informacijos sistemą.
