Briedžių populiacija išaugo dvigubai
Prieš keletą savaičių Klaipėdoje buvo nufilmuotas mieste šalia daugiabučių klaidžiojantis briedis , o vos prieš keletą dienų taip pat į Klaipėdoje esančias Joniškės kapines užklydo briedė su jaunikliu . Prieš dvi savaites Panevėžyje miesto centre žuvo į du automobilius atsitrenkęs tauriojo elnio patinas. Miesto aplinkosaugininkų žiniomis, toks atvejis pasitaikė pirmą kartą.
Žinoma, daugiausiai dėmesio sulaukė balandžio 15 d. Vilniaus centre vykusi Nerimi plaukusio briedžio patinėlio gelbėjimo operacija. Pastaroji baigėsi sėkmingai ir gyvūnas buvo saugiai paleistas Neries regioninio parko miškuose.
Aplinkos ministerijos duomenis, briedžių populiacija pastarąjį dešimtmetį po truputį augo. 2005 m. medžiojamųjų žvėrių apskaitoje rašoma, jog šalyje gyveno 3897 briedžiai. Tuo tarpu 2012 m. duomenimis, populiacija jau siekė 8666 individus, o 2013 m. - 9375. Sumedžiojamas gana nedidelis procentas šių gyvūnų – 2012-2013 m. medžioklės sezono metu buvo sumedžiota kiek mažiau nei 400 briedžių. Tiesa, pastaraisiais metais populiacijai augant sumedžiojamų briedžių skaičius taip pat didėjo.
Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centro žinduolių specialistas doc. dr. Alius Ulevičius GRYNAS.lt sakė, jog greičiausiai būtent dėl populiacijos augimo daugiau briedžių užsuka ir į miestus.
„Jeigu būtų briedžių mažai, tai ir tokių atvejų būtų rečiau. Kitas dalykas, tai ir patys miestai šiek tiek plečiasi, yra žalios zonos, bet kažkokių esminių skirtumų, kad miestai persitvarkytų ekologiškai, pasikeistų aplinka nėra žymu. Matyt, tai vis tik labiau susiję su briedžių skaičiaus augimu“, - kalbėjo specialistas.
Plėšrūnų darbą dirba medžiotojai
Pasak dr. A. Ulevičiaus, labai abejotina, kad briedžius kas specialiai trauktų į miestus, čia dažniausiai netyčia užklysta nepatyrę jauni gyvūnai. „Jie tiesiog migruoja ir užeina netyčia, o tik paskui pamato, kad trauktis jau vėlu. Kažkas gal pagąsdina, tuomet ne į tą pusę, ne ten nubėga. Ir taip patenka į savotiškus spąstus. Paprastai pilnai suaugę, seni, patyrę briedžiai neatsiduria miestuose. Dažniausiai užklysta jauni žvėrys, pavyzdžiui, pereitų metų jaunikliai, kurie dar nepritapę, nesuradę savo plotų“, - sakė docentas.
Paklausus, ar toks briedžių populiacijos augimas yra teigiamas, ar labiau neigiamas reiškinys, žinduolių specialistas pastebėjo, jog, pavyzdžiui, miškininkai yra nepatenkinti, nes briedžiai apskabo jaunuolynus, ypatingai pušaites. „O gamta vis tik sureguliuoja tuos visus dalykus.
Problema ta, kad pas mus mažiau plėšrūnų, kurie briedžius galėtų reguliuoti. Todėl pagrindinis populiacijos mažintojas dabar yra medžiotojai. Akivaizdu, kad padidėjus skaičiui, turėtų būti atitinkamai ir intensyviau medžiojama, kad būtų išvengta to vadinamo socio-ekonominio konflikto. Nėra plėšrūnų, kurie adekvačiai sureguliuotų skaičių, tai tokie dalykai ir nutinka“, - kalbėjo specialistas.
Pasak dr. A. Ulevičiaus, briedis yra verslinė ir gana paklausi medžiojamoji rūšis, todėl jos reguliavimas turėtų būti medžiotojams aktualus. „Bet tai jau priklauso nuo kiekvieno medžioklės plotų vieneto, kokia situacija ten“, - sakė pašnekovas.
Populiacija išaugo, medžioklė teberibojama
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas pritarė, jog dažnesnių briedžių vizitų miestuose priežastis – šių gyvūnų skaičiaus didėjimas.
Pasak E. Tijušo, dabartinis nemažas populiacijos dydis – tai prieš keliolika metų priimtų sprendimų pasekmė. „Briedžiai priklauso tai grupei medžiojamų gyvūnų, kuriems kasmet yra nustatomi sumedžiojimo limitai. Prieš dešimtmetį, gal 15 metų pastebėjus populiacijos mažėjimo tendencijas buvo pradėta riboti jų medžioklė, tai ir davė rezultatą“, - sakė medžiotojų atstovas. Iš tiesų, pagal briedžių apskaitos ir sumedžiojimo duomenis, dabartinė populiacija yra pati didžiausia nuo 1975 m., kai gyvūnų skaičius irgi siekė beveik 10 tūkst.
Tiesa, pavyzdžiui, 2012-2013 metų medžioklės sezono metu Aplinkos ministro įsakymu buvo leista visoje šalyje sumedžioti 608 briedžius, tuo tarpu sumedžiota buvo tik 397. Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė sakė, jog sumedžiojimo limitai yra nustatomi naujai kiekvienais metais pagal tų metų gyvūnų apskaitos duomenis. „Nustatomi limitai taip pat kiekvienais metais didėja, tai yra vienas kitą sekantys procesai“, - patikino specialistė.
Didžiuliai pinigai investuojami veltui
Partrenkus žvėrį už miesto, kelyje, jį pasiima medžioklės būreliai, medžiojantys aplinkiniuose plotuose. E. Tijušo teigimu, tokios statistikos, kiek surenkama numuštų gyvūnų, jie neveda, bet, pasak jo, vien sprendžiant pagal pranešimus žiniasklaidoje galima manyti, kad tokių atvejų, ypač susidūrimų su briedžiais, padaugėjo gerokai.
Tiek jis, tiek dr. A. Ulevičius pastebėjo, jog palei kelius tveriamos apsauginės tvoros mažai teapsaugos, jeigu bus paliekami atviri vartai, pro kuriuos gyvūnas gali išbėgti į kelią. Pasak jų, briedis eis palei tvorą tol, kol ras tarpą. „O radęs praėjimą, jis patenka į tokį koridorių ir išgąsdintas jau negali niekur pabėgti“, - sakė dr. A. Ulevičius.
„Nesu kelių tvėrimo specialistas, bet kaip gamtininkas pastebiu didelę problemą: investuojami didžiuliai pinigai, keliai aptveriami, o vartai paliekami atviri. Tai ta tvora tuomet netenka prasmės. Valstybė išleidžia milžiniškus pinigus, o viską sugadina žmonių atsakingumo trūkumas. Galbūt būtų geriau rinktis kažkokius kitus technologinius sprendimus, kurių tikrai yra“, - kalbėjo E. Tijušas.
GRYNAS.lt primena, kad pastebėjus laukinius gyvūnus atklydusius į miestą
ir matant, kad jiems reikalinga pagalba, reiktų pranešti Gyvūnų globėjų
asociacijai telefonais 8 686 44 828 arba 8 655 70058 bei el. paštu
gga@animal.lt.
