Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (12)
Skanumėlis!

KONKURSAS: „Žaliųjų europiečių atostogų“ metu išrinkta šauniausia ekošeima

Rugpjūčio 7-22 d. Palangoje vyksta „Žaliųjų europiečių atostogų“ renginiai visai šeimai – ekologiško gyvenimo būdo konsultacijos, kūrybos dirbtuvės, viktorinos ir ekologiškos pramogos, kurios vyks Vytauto ir Jūratės gatvių sankryžoje įsikūrusioje poilsiavietėje. Šia proga DELFI skaitytojus kviečiame dalyvauti „Šauniausios ekošeimos“ konkurse.

Projekto metu vyko ir šauniausios ekošeimos konkursas – šeimos buvo kviečiamos išsakyti, kaip kasdieniu elgesiu prisideda prie gamtos tausojimo ir kovos su klimato kaita. Konkurso laimėtojais tapo kauniečių Sandros, Mindaugo, Miglės ir Domo Venckų šeima, kurie ne tik stengiasi gyventi ekologiškai, bet ir draugus, bendradarbius, kaimynus pamoko aplinkai palankaus elgesio.

„Skleisti gerąją patirtį aplinkiniams, bendrauti su bendraminčiais, inicijuoti visuomeninius judėjimus, kurie atstovautų svarstant įstatymus“, – tokius patarimus kitoms šeimoms, siekiančioms pakeisti savo įpročius ir gyventi ekologiškiau, surašė Sandra Venckuvienė. „Šauniausia ekošeima“ išrinkta šeimyna ne tik išsiugdė įvairiausių ekologiško gyvenimo įpročių – rūšiuoja atliekas, taupo vandenį ir elektrą, važinėja dviračiais, ekologiškai prižiūri daržą ir sodą, dalyvauja aplinkos švarinimo akcijose, bet taip pat yra numatę statyti namą, kurį apsišildys geotermine energija. (Su nugalėtojais organizatoriai susisieks asmeniškai).

Kitos šauniausios ekošeimos konkurse dalyvavusios šeimos taip pat pateikė daugybę ekologiško gyvenimo pavyzdžių ir vertingų patarimų. Atsinaujinančių energijos šaltinių srityje dirbančio Mindaugo Stoškaus nuomone, lietuviai kol kas turi per mažai noro adekvačiai suvokti aplinkinį pasaulį ir žmogaus daromą poveikį jam. „Sunkiausia atsikratyti sustabarėjusių stereotipų ir išankstinio nusistatymo, – rašo M. Stoškus. – Pavyzdžiui, saulės energetikai Lietuvoje tikrai pakanka saulės, vėjo jėgainėms – vėjo, bet neretai tenka girdėti nepagrįstus nuogąstavimus“.

Daugelis ekologišką gyvenimo būdą gyvenančių šeimų pabrėžė ekonominę šių įpročių naudą. „Maudydamiesi duše, o ne vonioje, sutaupome apie 8 kubinius metrus vandens per mėnesį; atsisakę grindų šildymo sutaupome po 100 litų per mėnesį; stengiamės kūrybiškai panaudoti senus daiktus, persiuvu kelnes iš sijono ir nereikia pirkti naujų; supratome, kad ne tik pirkta dovana, bet ir rankų darbo šiluma galima pradžiuginti kitus ir sutaupyti; pradėjus taupyti elektrą ir vandenį šeimos biudžetui tai buvo tikrai naudinga...“ – šiuos ir daugelį kitų atsiliepimų apie tai, kad ekologiški įpročiai taupo šeimos biudžetą, surašė dalyvavusieji šauniausios ekošeimos konkurse.

Šauniausios ekošeimos vertą šeimą atrinko konkurso komisijos nariai: Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas, DELFI naujienų portalo vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė ir nepriklausoma darnaus vystymosi ekspertė, ekologiškam gyvenimui skirtos interneto svetaines www.gyva.lt kūrėja Indrė Kleinaitė. Konkurso nugalėtojai savaitgalio poilsiu Palangoje bus apdovanoti rytoj kurorte įvyksiančio „Žaliųjų europiečių atostogų“ projekto uždarymo metu.

Ištisas dvi savaites Palangoje įsikūrusioje „Žaliųjų europiečių atostogų“ poilsiavietėje vyko visai šeimai skirtos įvairios nemokamos edukacinės-pramoginės veiklos ekologijos tema: žaidimai, konkursai, ekologinės ekspozicijos, kūrybinės dirbtuvės, išvykos dviračiais, kasdien buvo teikiamos profesionalių ekologijos specialistų konsultacijos, dalinami leidiniai aplinkosaugos tema.

Jūsų dėmesiui - kai kurios DELFI skaitytojų patirtis ir idėjos, kaip gyventi „žaliau“:

Zina Rimgailienė ir Radvilė Rimgailaitė

1. Išvardinkite savo šeimos „žaliuosius“ įpročius, kuriuos dažniausiai pritaikote kasdienybėje buityje (pvz.: kaip taupote elektros energiją ar vandenį, mažiau teršiate aplinką išradingai atnaujinate senus daiktus).

Savaitgalius praleidžiame vienkiemyje, kuris toli nuo automagistralių ir net rajoninių kelių. Sodyboje vienintelis elektros prietaisas – virdulys. Visą maistą gaminame ant ugnies su švariu ir skaniu vandeniu iš dar 1937 m. iškasto šulinio. Čia pat miškas, kuriame gausu gėrybių: uogų, grybų. Savo darželiuose užsiauginame vaistinių augalų arbatoms, kosmetikai, prieskonių maistui, įvairių daržovių. Turime ir nemažai vaismedžių, vaiskrūmių. Ruošdamos atsargas žiemai, uogas dažniausiai šaldome. Vaiskrūmius ir vaismedžius mulčiuojame nupjauta žole, kompostu. Tręšiame natūraliomis trąšomis, t.y. raugintomis dilgėlėmis ir kiaulpienėmis, pelenais, kompostu. Kenkėjus naikiname česnako nuoviru, o kartais padeda ir sūraus vandens ar atskiesto pieno purškalas.

Žinoma, cheminės priemonės yra kur kas efektyvesnės, bet mums įdomu paprastai, liaudiškai.. Mineralinių trąšų vengiame. Esame auginę Kalifornijos sliekus. Jie tikrai gamina puikų detritą ir nuostabiai pagerina daržo žemės kokybę. Augalus laistome tik anksti ryte ar vėlai vakare, taip sutaupome laiko ir mažiau vandens išgaruoja be reikalo. Renkame lietaus vandenį, kurį naudojame įvairiems buities darbams, taip pat laistymui. (Plaukai išplauti lietaus vandeniu net su paprasčiausiu šampūnu, šiugžda kaip šilkiniai.)

Turime keliasdešimt arų natūralios pievos, žydinčios ir kvepiančios visomis vasaros vaistažolėmis. Ją šienaujame rugpjūčio antroje pusėje, taip siekdamos išlaikyti rūšinę įvairovę (tiek augalų, tiek vabzdžių). Mėgaujamės deguonies gausiai prisotintu oru (miško trakas - kadagiai) . O jų uogos puikus prieskonis ir nuostabus pagardas kavai.

Mieste, Vilniuje, stengiamės naudoti tik A energijos klasės buitinę techniką, kuri suvartoja mažiau elektros energijos. Renkamės elektros energiją taupančias elektros lemputes. Vandens sąnaudos gerokai sumažėjo įsigijus indaplovę. Ją, kaip ir skalbyklę, naudojame tik pilnai pakrovę. Renkamės ilgesnes ir žemesnės temperatūros plovimo programas, nes jų elektros sąnaudos mažesnės.

Atlikdami elementarius namų ruošos ar kasdieninės higienos darbus (pavyzdžiui, valydamiesi dantis) čiaupą išmokome uždaryti ir atidaryti, kai reikia. Dažniau prausiamės po dušu, o ne vonioje. Stengiamės nenaudoti agresyvios buitinės chemijos ir apskritai įvairias valymo priemones naudoti saikingai mat kuo puikiausiai žinome apie kenksmingą fosforo ir azoto turinčių junginių koncentracijos didėjimą vandens telkiniuose. Nakčiai nepaliekame kompiuterio, televizoriaus budėjimo rėžime. Rūšiuojame atliekas. Spausdintuvui naudojame viena puse jau spausdintą popierių. Švarų renkamės tik oficialiems laiškams ir pan.

Vadovaujamės taisykle „turėk tik tiek, kiek būtinai reikia“. Nereikalingus ar nenaudojamus daiktus stengiamės realizuoti: padovanoti ar simboliškai parduoti arba iškeisti į kažką reikalingo. Teko pasinaudoti EMP recycling paslaugomis, atidavėme perdirbti seną buitinę techniką bei pridavėme susikaupusį spalvotųjų metalų laužą. Atgyvenusius medinius baldus panaudojame malkoms sodyboje, o iš nusibodusių palaidinių ar sijonų pasisiuvame krepšelius pirkiniams ir parduotuvėje jau kuris laikas nebeperkame plastikinių pirkinių maišelių.

2. Kas labiausiai skatina ir motyvuoja visus šeimos narius gyventi ekologiškai ir tausoti aplinką? Ar esate patyręs „žaliasis“ - ar tai darote seniai?

Poreikis rinktis aplinką tausojantį gyvenimo būdą atsirado jau seniai. Manau, kad tai gali būti paveldėta iš tėvų ir senelių. Prisimenu kaip mano tėvas visada parašydavo neparkuoti automobilio taip, kad jo nosis liestų krūmą ar medį aikštelės pakraštyje. (Jam bus negerai, jis žus, – sakydavo tėvas.) Dukra studijuoja Biologiją VU GMF, tad labai gerai suvokia, kuo gali baigtis aplinkos netausojantis vartojimas bei ekstensyvus žemės ūkis. Atliekas sąžiningai rūšiuojame jau antrus metus. Šiemet dalyvavome akcijoje „DAROM 2009“. Pasižiūrėjus į surinktų šiukšlių kalnus tikrai darosi neramu dėl mūsų visuomenės sąmoningumo. Juk yra nemokamai stambiagabarites atliekas surenkančios aikštelės, kodėl šaldytuvai ir senos padangos vis tiek atsiduria pakrūmėse, vandens telkiniuose net ir saugomose teritorijose?

3. Kokių pokyčių atsirado jūsų šeimos gyvenime, pritaikius ekologinius įpročius (pvz.: įtaka šeimos biudžetui, šeimos narių sveikata, laisvalaikis, kita)?

Ekologiniai įpročiai mūsų šeimoje įsivyravo įsigijus sodybą. Teko iškuopti kalnus visokių atliekų, likusių nuo buvusių šeimininkų. Realiai pamatėme, kaip atrodo tos tonos šiukšlių, kiekvieno žmogaus sukaupiamos per metus. Tai privertė susimąstyti. Nemanau, kad MŪSŲ ŠALYJE EKOLOGIŠKAS GYVENIMO BŪDAS PADEDA labai taupyti. Juk nesvarbu ar rūšiuoji ar ne, moki už šiukšlių išvežimą tiek pat. Gal tik už elektrą mokame mažiau. Bet mums smagu taip daryti. Ir mūsų pažįstami keičia savo gyvenimo būdą. Pabuvę sodyboje, pavargę nuo fizinio darbo geriau miegame, mažiau nervinamės, neturime laiko kamuotis spėlionėmis kada ir kuo baigsis krizė..... Nustoję pirkti pusfabrikačius užmiršome apie virškinimo problemas. Visas laisvalaikis gamtoje padeda susigrąžinti jėgas.

4. Ką patartumėte kitoms šeimoms, kurios siekia pakeisti savo įpročius ir gyventi ekologiškiau ir taupiau?

Manau, kad pradžioje reikia apsispręsti gyventi ekologiškiau, o jau tik po to pamatuoti kaip būtų taupiau. Nes gali atsirasti toks nevisai patrauklus momentas, kuris reikštų – gyvenu ekologiškai, reiškia gyvenu skurdžiai.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Mindaugas Stoškus, Asta Stoškuvienė ir vaikai: Ernestas Zdaniauskis, Juozapas Zdaniauskis, Urtė Stoškutė

Laba diena. Rugsėjo mėnesį sukaks metai, kai gyvename nuosavame name Trakų rajone. Dar prieš įsirengdami namus daug mąstėme apie ekologiją, taupumą ir nepriklausomumą nuo nuolat kylančių (visi puikiai supranta, jog dabartinis sumažėjimas tėra laikinas atokvėpis prieš dar didesnį kilimą) energijos išteklių kainų. Būtent todėl stengėmės klausimus, susijusius su ekologija, spręsti kompleksiškai. Tik iš pirmo žvilgsnio daugelis dalykų atrodo tarpusavyje nesusiję, tačiau pažvelgus atidžiau tarp jų pradeda matytis glaudūs ryšiai. Apie juos taip pat papasakosime šiame laiške.

Mūsų namus ir geriamąjį vandenį šildo geoterminė energija, kuri per šiltąjį sezoną susikaupia žemėje. Taigi, šildydamiesi tiesiogiai neišmetame į aplinką nė vieno kilogramo CO2 ir kitų teršalų, susidarančių deginant įprastinį kurą: anglis, medieną, gamtines dujas ar skystą kurą. Be to, mums nereikia rūpintis kuro atsargomis ir nuolat nerimauti dėl didėjančių kuro kainų. Tris ketvirčius „kuro“ gauname iš mūsų namą supančios žemės, likusį ketvirtį – iš elektros tinklo.
Šiuolaikiniai namai neįsivaizduojami be vėdinimo sistemos: ne tik dėl elementaraus patogumo, bet ir dėl sveikatos, nes gyventi sandariame naujame name be vėdinimo sistemos yra daug blogiau nei sename. Senas ir nesandarus namas „vedinasi“ per langus ir kitas neizoliuotas ertmes. Mūsų vėdinimo sistema yra su rekuperatoriumi – specialiu įrenginiu, kuris ištraukiamo oro šilumą panaudoja įeinančio oro sušildymui. Tokio vėdinimo efektas – ne tik šviežias oras patalpose ir gera savijauta, bet ir sutaupyta energija bei pinigai.

Statydamiesi namą atokioje vietoje susidūrėme su nuotekų šalinimo problema. Paprasčiausias būdas buvo sumontuoti paprastą išgriebimo duobę, tačiau mes nusprendėme įsirengti biologinius valymo įrenginius. Dabar nuotekas suskaido ir išvalo bakterijos, o išvalytas vanduo patenka ten, iš kur ir buvo paimtas – į žemę.

Žinojimas, jog mūsų nuotekomis „rūpinasi“ bakterijos, mus įpareigoja labiau rūpintis ir domėtis tuo, ką pilame į kanalizaciją. Visos pagrindinės valymo priemonės, kurias naudojame buityje, yra ekologiškos: jos neturi agresyvių sudėtinių dalių, yra greitai suyrančios ir nepažeidžiančios ekologinės pusiausvyros. Taip besirūpindami mūsų nuotekas valančiomis bakterijomis iš tiesų rūpinamės ir savimi: šios valymo priemonės nedirgina odos.

Mūsų namuose nerastumėte nė vienos kaitrinės lemputės. Energijos efektyvumo atžvilgiu jos yra visiškai pasenęs produktas. Visus kambarius apšviečiame liuminescencinėmis lemputėmis. Jų daugiau nei trisdešimt, todėl elektros energijos suvartojimo atžvilgiu efektas tikrai jaučiamas. Beje, neseniai įsigijome keletą naujų taupiųjų lempučių, kuriose sumontuoti maži 0,3 W diodai. Svetainėje, kai ryški šviesa nereikalinga, lemputes perjungiame į LED režimą. Tokiu būdu daugiau nei 20 m2 patalpą apšviečia 1,8 W bendros galios diodai.

Visą buitinę techniką rinkomės tokią, kad atitiktų A energijos efektyvumo klasę. Labiausiai džiaugiamės indukcine kaitlente. Maisto tenka gaminti daug, todėl sutaupome taip pat nemažai. Po truputį pratinamės nepalikti buitinės technikos budėjimo režimu. Tenka pripažinti, jog šio įpročio iki galo dar neišsiugdėme. Tačiau vieną gerą dalyką jau išmokome: kai tik sužinojome, jog palikti rozetėje mobiliųjų telefonų pakrovėjai naudoja elektros energiją ir nekraudami telefono, iškart pradėjome juos laikyti stalčiuje, o ne rozetėse.

Virtuvėje pas mus stovi keturios šiukšlinės: plastikui, popieriui, maisto atliekoms ir toms šiukšlėms, kurios nepatenka į pirmąsias tris kategorijas. Plastiką ir popierių išmetame į konteinerius, iš kurių jie keliauja pradėti naują gyvenimą. Maisto atliekas pilame į pačių pasidarytą komposto dėžę. Ji, beje, „priglaudžia“ ir nupjautą žolę. Komposto turinys kitais metais taps puikia trąša musų nedideliam daržui, kuriame užsiauginame nors ir nedaug, tačiau ekologiškų savų daržovių. Dabar ne tik daugybė atliekų efektyviai panaudojamos, bet ir susitaupo pinigų, nes labai sumažėjo atliekų, už kurių išvežimą reikia mokėti pinigus.

Pradėjus galvoti, kaip ir kokiu mastu mūsų gyvenimas veikia aplinką, vienas sprendimas ima vyti kitą. Tik pradėję rūšiuoti plastiką ir popierių, sugalvojome, jog reikėtų tinkamai panaudoti ir maisto atliekas. Tik įsirengę biologinius valymo įrenginius susirūpinome, kokius buitinius valiklius naudojame. Būtent tada ateina suvokimas, jog viskas gamtoje kur kas labiau susiję, nei mums iš pirmo žvilgsnio atrodo. Tik pradėjęs domėtis ekologiškais produktais, supranti, kokios plačios galimybės gyventi švariau, kiek daug dar nepadarei to, ką turėtum padaryti. Galima tai vadinti įvairiai: ekologinis mąstymas, o gal tiesiog – adekvatus pasaulio suvokimas. Beje, smagų supratimą, kad padarei kažką, kas bent kiek prisidės prie švaresnės aplinkos kūrimo, lydi ne ką mažesnis malonumas suskaičiavus, jog tai ne tik ekologiška, bet ir taupu.

Pats dirbu atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Net ir darbe manęs nepalieka tas pats malonus suvokimas, jog kiekvieną kartą, kai pavyksta įgyvendinti projektą, kuriame saulės energija gamina šilumą, netiesiogiai prisidedu prie švaresnės aplinkos kūrimo. Darbo specifika leidžia įžvelgti nemažai mūsų visuomenės savimonės problemų: nusipirkti žmogui taupiąją lemputę kur kas lengviau, nei atsikratyti sustabarėjusių stereotipų ar išankstinio nusistatymo. Būtent iš čia kyla „argumentai“ prieš švarią aplinką išsaugančias technologijas (esu įsitikinęs, kad ir daugeliui iš jūsų yra tekę girdėti, jog Lietuvoje per mažai saulės, kad pasiteisintų saulės energetika, ar per mažai vėjo, kad būtų naudos iš vėjo jėgainių, deja, Lietuvoje kol kas tik per mažai noro adekvačiai suvokti aplinkinį pasaulį ir mūsų daromą poveikį jam).

Sunkiausias darbas tikriausiai ir yra suvokti, jog daugybė dalykų, susijusių su švaria aplinka, priklauso nuo mūsų pačių. Visa kita ateina savaime: kaip jau minėjau, vienas sprendimas skatina kitą. Dideli darbai padaromi ne iš karto, todėl čia reikia tik truputėlio valios pradėti. Nelabai svarbu ką: rūšiuoti atliekas, įsipilti į virdulį tik tiek vandens, kiek tikrai reikės, nusipirkti kelias taupiąsias lemputes ar dviratį, su kuriuo šiltuoju metų laiku galima smagiai nuvažiuoti į artimiausią parduotuvę, automobilį palikus garaže. Galiu garantuoti, po to savaime imsite mąstyti, ką dar būtų galima nuveikti šioje srityje. Ypač tada, kai imsite pastebėti jūsų veiklos rezultatus: sutaupytus pinigus, stiprią sveikatą, geras emocijas. O nuveikti čia tikrai yra ką.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Mama - Renata Žiūkienė, Tėtis - Dainius Žiūkas, Dukra - Ieva Žiūkaitė, Sūnus - Saulius Žiūkas, Seneliai Marijona ir Vytautas Bunevičiai.

1. "Žalieji įpročiai":

Gyvename kaime, daržoves auginame patys, laukų netręšiame jokiomis mineralinėmis trąšomis, tik organinės kilmės, t.y paukščių, karvių ir kiaulių mėšlu. Šiltnaminėms daržovėms tręšti 10 dienų vandenyje pūdau dilgėles ir tuomet tręšiu - lieju. Ūkyje atliekos rūšiuojamos: stiklo duženas, butelius plauname ir išvežame į tam skirtus konteinerius, taip pat ir plastikas. Tai kas įmanoma deginti - popierius, kartonas, nedidelės pakuotės - deginame apšildydami namą. Malkos - savo miško, renkami sausuoliai, vėjavartos, vykdomi kirtimai su leidimu.

Maisto atliekas naudoja ūkio gyventojai: vištos, kiaulė, karvutė.
Stengiamės kuo mažiau pirkti maisto produktų, o gaminti iš to ką gauname iš ūkio: pienas, sūriai, sviestas, grietinė, kiauliena, paukštiena, daržovės, vaisiai. Laiko atžvilgiu, tai neekonomiška, bet šeima valgo sveikesnį maistą, be to nemažai sutaupome. Gamindama maistą jau seniai nebededu "Vegetos" ar kitų prieskonių. Gardinu krapais, kmynais, bazilikais, raudonėliais, mairūnais, svogūnais, česnakais.Žaliųjų priskonių užsišaldau šaldiklyje. Labai mažai naudojame druskos. Uogas renkame miške, šaldau šaldiklyje, verdu uogienes.Pati kepu įvairius pyragus, tortus iš ūkyje gaunamų produktų.

Vaistažolių - čiobrelių, ramunėlių, liepžiedžių, mėtų, šalpusnių, raktažolių nuo ankstyvo pavasario prisirenkame kartu su vaikais vaikščiodami po pievas.

Medų perkame iš brolio bityno. Bitės sveikos ir nemaitinamos jokiais cukraus sirupais medunešio laiku.Beje ir cukrų tik uogienėms ir pyragams kepti naudoju, ateityje, jei leis finansinės galimybės, norėčiau atsisakyti ir cukraus.

Drabužiais skirtais vaikams keičiamės su kitomis mamomis, o jei drabužėlis sunešiotas, stengiuosi jį panaudoti dalimis - užtrauktukai, sagos arba pasiuvu žaislus (nebūtinai savo vaikams). kartais tenka užsiūti aplikaciją skylės vietoje ir tokį "naują" drabužėlį dar panešioja vaikai. panašiai ir su suaugusiųjų drabužiais - atiduodu kam nors, kam gali tikti ir žinau, kad ims. Visada yra neturtingesnių šeimų ir nereikia "Bėdų turgaus", kad galėtum kitam padėti. Jei man kas nors pasiūlo nereikalingą, drabužį - visada imu - atsiranda kam nešioti. Batams pinigų netaupome, perkame naujus.

Šviesą taupome ekonomiškomis lempomis, be reikalo nedeginame elektros.
Daugelį metų teko skalbti rankomis ir nešti vandenį su kibiru iš šulinio ir šildytis ant krosnies, bet šiuo metu jau džiaugiuosi skalbdama su pusiau automatine mašina. Skalbimo miltelius renkuosi kuo pigesnius, o mažųjų rūbelius skalbiu su ūkišku muilu.
Nenaudoju jokios kosmetikos, nedažau plaukų, nelakuoju nagų (užtenka, kad jie būtų tiesiog tvarkingi ir švarūs).
Tai tiesiog toks mūsų gyvenimo būdas, nes žinau, kad kuo ekologiškesnis bus mūsų gyvenimas tuo sveikesni vaikai.

2. Labiausiai motyvuoja šeimos sveikata, auginame mažus vaikus. Norisi sutaupyti, tai ir dedame grūdą prie grūdo, auginame patys viską ką tik galime, stengiamės judėti, nes darbas geriausias nusiraminimas ir duoda dvasinį ir fizinį pasitenkinimą. Toks mūsų gyvenimo būdas, panašiai gyveno mūsų tėvai, seneliai. Stengiamės tobulėti ir mokome vaikus nešiukšlinti, rūšiuoti atliekas, ką galima - kūrybingai panaudoti žaidimuose, darbeliuose, dalintis drabužėliais ir žaislais.

3. Pokyčiai? Biudžetas. Marinuoju agurkus ir skaičiuoju kiek Maximoje sumokėtume? + 300 Lt jau mano. Mezgu dukrai megztinį - skaičiuoju +50 lt, persiuvu dukrai kelnes iš seno sijono + 20 lt.Sukuriu dovanas - floristinius paveikslėlius iš džiovintų augalų - nauda, grožis ir pelnas - visi Kalėdų proga gavo dovanų (nors ir krizė), o mes dar ir pelną skaičiavome.

Liko odinis paltas - išėjo kalnas odinių papuošalų - draugėms pamaloninti, mažoms dovanėlėms. Supratome, kad ne tik pirkta dovana, bet ir rankų darbo šiluma galima pradžiuginti kitus ir sutaupyti ir patys ėmėme vertinti savo darbą ir kūrybiškumą. Kūrybiškumas išsiskleidė ne tik mezgant, veliant, bet ir kepant. Šeimoje 6 nariai, visi nori valgyti ir draugus pavaišinti, tai ir kepu išsijuosus, o kiek sumokėčiau parduotuvėje? Baisu.

Privalome taupyti, tai ir neišmetu net šniūrelio - gal prisireiks, tai nereiks pirkti.

Savo pavyzdžiu mokome vaikus.

Dvasinis pasitenkinimas. Jaučiuosi savimi labai patenkinta, kūrybinga mama, žmona.

Netenka nuobodžiauti, nes reikia nuolat rūpintis ūkiu, gyvuliukais, pašarais, maisto gamyba. Laisvalaikais tampa brangesnis ir geriau apgalvotas.

4. Patarimai

Planuoti biudžetą: 1 metus klijavome pirkinių čekius į knygą, kol pamatėme, kad kartais perkame neapgalvotai, nepasitarę kartu.
Riboti išvykas automobiliu, arba jas labiau apgalvoti. Kartais smagiau pas senelius nupėdinti pėstute ar dviračiu, jei tai įmanoma.
Sudaryti savaitgalio pirkinių sąrašą ir nepasiduoti pagundai.
Pirktis mažesnėje parduotuvėje, taip lengviau atsispirti pagundai "pagriebti" nuo lentynos kažką naujo, įdomaus paragavimui.
Daugiau gaminti maisto namuose ir visiems kartu, pasitelkiant kūrybą ir fantaziją iš to kas yra, o ne pagal receptą.
Norėti gyventi sveikiau ir saugiau - pakeisti gyvenimo filosofiją.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Laurinaičių šeima

Sveiki,

Mėgstu būti ekologiška jau seniai seniai,nežinau iš kur tai manyje
slypi,tai nesu visiškai ekologiška kiek tik įmanoma,bet tikrai labai
stengiuosi tokia būti ir užkrėsti kitus. O tai tikrai labai
užkrečiama,niekada nesu gyvenime numetusi šiukšlės ant
šaligatvio,priešingai eidama net paimu kito numestą šiukšlę ir man dėl
to visai ne gėda,nes tik mes patys galim padaryti gyvenimą gražesnį. Jau vaikystėje, kai buvau šešiametė mergaitė su pussesere eidamos
laisvės alėja rinkome nuorūkas ir šiukšles,nes jau tada atrodė,kodėl
žmonės meta ant gatvės,juk ji tada murzina ir negraži,tad rinkome,kad
pasaulis būtų švaresnis ir gražesnis.

Labai džiugu,kad dabar jau tiek
daug atvirai pradedama kalbėti apie ekologiją,jau pradedami daugiau šviesti žmonės ką daryti, kaip daryti. Aš tik dabar būdama 29 m susimasčiau kad galėjau studijuoti ekologiją,bet... dabar nesigailiu,nes vistiek stengiuosi visokiais būdais ja domėtis,tiesa nesu jokia profesionalė,kaip ir daugelis mamyčių nežinau daug ko,ir tikrai tik neseniai sužinojau, kaip taisyklingai rūšiuoti šiukšles,nes tikrai nežinojau. O būti ekologiška,ne tik mada,bet ir taupumas ir sveikata,gamtos grožis,tai pagrindiniai motyvai kodėl aš esu pamišusi dėl ekologijos.

Mano žalieji patarimai,tiksliau nepatarimai,o patyrimai ką aš darau
namie,kad tausočiau gamtą ir artimųjų bei visų žmonių sveikatą :
Kad ir kaip sudėtinga atrodo iš pradžių rūšiuoju šiukšles ir nešu
jas tikrai ne šalia namų esantį konteinerį,bet kur kas tolėliau,nes
tiesiog šalia namo mano tų konteinerių nėra, bet vaikščioti sveika kaip
ir rūšiuoti šiukšles,iš pradžių vyras liko nesuprastas,kai sakiau
viską ką nori išmesti dedi čia,o aš jau atrinksiu, ačiū jam, kad jis
dabar jau irgi pradeda išmokti po truputį kur ką įmesti.

Mes tikrai labai pamirštam visas senas geras valymo priemones
virtuvėje,žinoma daug lengviau yra nusipirkti valymo priemonę ir
išveisti viską,bet labai puikiai valo ir actas,soda ,o ir nekenkia
aplinkai ir saugo rankas ir yra pigu. Tikrai išbandykit ir pamatysi
kaip puikiai jie šveičia.

Taip pas mane namie yra indaplovė,todėl tikrai nereikia pirkti indų
ploviklių ,bet užtat perku indaplovių tabletes,kurios irgi nėra
ekologiškas,bet atradau,kad galima puikiai išplauti ir per pusę
perskelta tablete,ir ekologiškiau ir taupiau ir tikrai indai yra
švarūs,o kas perka indų ploviklius,tada patarčiau pirkti dideles
pakuotes.

Amžiaus bėda maišeliai maišeliai,kaip puiku ,kad dabar parduotuvėse
jau atsiranda drobiniai maišeliai ir dar kokie gražūs ,tikrai
kiekvienuose namuose stalčiuje rastume polietileninių maišelių ir ne
vieną ir ne du,o jie tikrai labai teršia aplinką,todėl aš jų pagaliau
jau galiu labiau pasidžiaugti stengiuosi visai atsikratyti, o dėl maišelių,netgi šiandien parduotuvėje gerosios pardavėjos visus produktus stengiasi
įdėti į maišelį,nors tik grįžę namo,mes iškart juos gi išmetam.


net ir pardavėjom sakau,kad ir be jų galima apsieiti,todėl
paprašiau,kad manuosius hematogenus išimtų iš maišelio ir paaiškinau
kodėl,pardavėja mielai nusišypsojo ir pasakė-jūs teisi,o jeigu visos
mamytės lieptų nedėti į maišelį ir pardavėjos netgi įprastų tų
maišelių nenaudoti. Bet galėtų ir prekybos centrai pardavėjoms
išaiškinti,kad nebūtina gi dėti viską į maišelius.

Dar vienas mano žaliųjų patarimų,kad lemputes pirkti tik ilgo
naudojimo,taip jos truputį brangesnės,bet šviečia kur kas ilgiau ir
taip taupo ne tik mūsų pinigėlius,bet va per metus jau kelios
lemputės ir susitaupo ir jums ir gamtai
visus elektrinius sugedusius prietaisus neišmetu,o nuvežu jas
priduoti,kad perdirbtų( siurblius ,skalbimo mašinas,senas radijas ir
tt,paskutinį kartą atidaviau skrudintuvą ir smulkintuva(blenderį) )
Taupau elektrą,jis ji irgi taupoma tausoja gamtą,tiesiog kiek daug
žmonių tiesiog pasikrovę mobilųjį telefoną pamiršta pakroviklį
ištraukti iš lizdo,taip išeini iš kambario ir užgesinu šviesą,arba
nežiūrimą televizorių irgi išjungiu.taupydama elektrą ne tik tausojam
gamtą bet ir taupome savo pinigėlius.Kaisdama virdulį arbatai įpilu
tik tiek vandens kiek reikės,taip greičiau užkaista ir sunaudoja
mažiau energijos.

Renku makulatūrą,neišmetu perskaitytų žurnalų,laikraščių,netgi
įvairiausių popierių, dokumentų ir tt. Juos priduodu neatlygintinai
supirkimo punktuose.

Nešiukšlinti gamtos,gamtoje nenaudoti taip mūsų visų patogumui
sukurtų vienkartinių indų,tiesiog kur kas maloniau valgyti ir gerti iš
malonių indų,o jeigu susiruošėme į gamtą,tai juk nėra taip baisiai
sunku parsivežti indus ir juos išplauti.Oi gamta išvis man skaudi
tema,negaliu žiūrėti,kai nuvažiavus prie mylimo ežero ar upės,pamatau
tiek daug šiukšlių, na negi sunku tas šiukšles susirinkti? Todėl visada
surenku aš jas,man nesunku,bet jeigu mes susirinktume visas savo
šiukšles ir dar paimtume vieną kaimyno šiukšlę,pasaulis kur kas
gražesnis,švaresnis būtų.

Stengiuosi viską pirkti stiklinėje taroje-alų,pomidorų
padažą,sultis.Seniau pirkdavo ir mūsų šeima limonadus ir vandenį
plasmatisniuose butelius,ir aš berūšiuodama po savaitgalio apakau kiek
jų susirinko,o juk yra jie labai ilgai,tad nusprendžiau griežtai
nepirkti plasmasiniuose buteliuose.beje juk vasara išviriau šeimai
uogienės,liko sirupo,tad jį įsipilame į vandenuką ir sveika,be
konservantų ir ekologiška.

Stengiuosi viską pirkti didesnėse ekonomiškesnėse pakuotėse,ir
pinigėliai susitaupo ir ne tiek daug pakuočių reikia pirkti,net kavą
perku sveriamą ir pati malu.

Nenaudoju namie perkamųjų servetėlių valomų,nei popierinių
rankšluosčių,daug ir maloniau virtuvėje suktis su medžiaginiais
rankšluosčiais ,ir gamta švaresnė ir pigiau ,Taip pat augindama
dukrytę nenaudojau servetėlių(tik griežtai kelionėse) su vandenuku ir
muiliuku prausiu ir sveika ir ekologiška.

O savąjį balkoną papuošiau savo auginamo petražolėm ir krapais,net tik
žaliuoja gražiai, bet ir sveika, ekologiška,
Svajoju įsigyti dviračius ir vakare su šeima,kai ūgtelės mažoji visi
turėsim puikią pramogą.taip turiu aš mašiniuką,bet naudoju ilgom
distancijom jį,o kur netoli,keliaujam su dukrytėm mes pėsčiomis,o ir
kojytėm sveika ir grynas oras :)

Kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis,o ir
naudotis viešuoju transportu smagu,kokia tai atrakcija buvo mano 3 m
dukrytei ,kai mes važiavome pasivaikščioti su troleibusu :)
Gimus antrajai mažylei perku sauskelnes ekologiškas,dabar vasarą
stengiuosi ir be sauskelnių palaikyti,nes žinau,kad jos labai teršia
gamtą.

Dabar net parduotuvėse taip džiugu,kad kuo daugiau produktų
atsiranda ekologiškų,jau mūsų šeima išbandė ir kosmetiką ekologišką
higienos priemones,o jų kvapas neerzinantis,mums labai patinka O ir
gimus antrajai dukrytei aptikau ir ekologiškus žaislus.Anksčiau tikrai
mėgdavau kambarius papurkšti aerozoliniais purškikliais,kad kvepėtų,o
dabar jokiu būdu tokių neperku,kartais pasmilkinu smilkalą,bet dabar
geriausias yra gaivus oras,todėl dažnai praveriu langus,kad
išsivėdintų ir tiek.

Taupau vandenį. Valydama dantis jau išmokinau savo šeimą,kad galima
valytis dantukus ir su užsuktu čiaupu.

Vyras jau yra pasodinęs ne vieną medį,ech užsisvajojau,kad kiekvienas
žmogus turėtų savo medį :) Mūsų dukrytė jau viena turi,per krikštynas
pasodinome,o antrajai jau irgi šią vasarą pasodinsim medelį,taip pat
per mūsų vestuvių metines pasodinsim mūsų meilės medį .kažkur skaičiau
kad penki medžiai per savo gyvenimą sugeria 1 t CO 2.Tad drąsinu visus
turėti savo medį :)

Aš tikrai žinau,kad tai užkrečiama,nes jau
ir brolis,kuris mesdavo šiukšles bet kur,priprato,kad šiukšlėm skirta
šiukšlinė,todėl tikrai žinau,kad tai galima užkrėsti daugelį Aš ir
draugus ir pažįstamus mokau ,skatinu būti ekologiškais,nes mūsų šeima
-ekologiška ir tuo didžiuojasi :) O kokia nauda iš to,tai svariausia
mūsų,mūsų vaikų ir anūkų sveikata,žinoma ir pinigėliai susitaupo,o
dabar,kai situacija nėra iš lengvųjų,tai labai smagu,nes susitaupo
nemažai. Tikrai nuoširdžiai linkiu šeimos tapti ekologiškom šeimom. Nors mūsų šeimos trumpas patarimas viską apibendrinantis-taupyk
energiją,rūšiuok atliekas ir daug vaikščiok ir gyvenimas taps
spalvingas,gražus ir sveikas :)

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Laba diena,

Mano sukurtam ekoprojektui 17 metų,o tiek laukt prireikė kol pirmais nepriklausomybės metais užaugo 18 trešnelių ir maitina mane dabar skaniom uogom...

Sodyba puikiai sutvarkyta su ūkiniais pastatais,miško namelyje be visų patogumų įrengiau vaisių,uogų,vaistažolių džiovyklą,išpuoselėjau parką,įveisiau žemuogių plantaciją,iškasiau šaltinio vietoje šulini ir vandeni vartoju saviems poreikiams. Namelio visas vidus iškaltas ekomiedienos mozaikom.

Uogauti važiuojam tik dviračiais,nes tausojam resursus,sutaupom daug pinigų.Uogavimas ne tik pramoga,bet ir šeimos išlaidų mažinimas.

Dėl naujų statybų įstatymų mano projekto niekas nenukopijuos ir jis unikalus. Pagal ši projektą sukurta ekopasaka, kurios ištraukas atsiųsiu vėliau,jei kompetetinga komisija atkreips į visą ši pirmaujantį projektą dėmesį.

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 12 komentarų
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Facebook komentarai

Skaitomumo indikatorius

132876699
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Grynas gyvas su partneriais


Kuriame Lietuvos ateitį
Aplinkos ministerija

Copyright © 1999-2014 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas