Prieš mėnesį apgailestaudami rašėme, kad Lietuvoje vis dar gajos sovietmetyje susiformavusios kovų naikinimo tradicijos. Todėl apeliuodami į žmonių sąžinę prašėme nebekartoti šių barbariškų veiksmų. Taip pat rašėme, kad kovas yra vienas naudingiausių žemės ūkio pagalbininkų ir sanitarų.

Jo mitybos raciono didžiąją dalį sudaro peliniai graužikai, grambuolių lervos, ir kiti žemės ūkio kenkėjai. Jiems naikinti naudojama daugybė brangiai kainuojančių pesticidų ir kitų cheminių medžiagų. O grambuolius ar šliužus (tarp jų - naujai užplūstančius svetimžemius) iš daržų apskritai sunkiai pavyksta išprašyti.
Utenoje kovų naikinimui buvo pasitelktas specialus bokštelis

O jei netoliese gyvena kovai, per kelis metus šių kenkėjų ženkliai sumažėja. Kartu nereikia leisti pinigų chemikalams ir todėl  galima džiaugtis ekologiškais produktais. Čia ekonomika, o elgesio su gamta etika leidžia nesigilinti į tamprius gamtinius ryšius: tiesiog saugok ir tau bus atlyginta.

Tačiau šių metų istorijos visgi rodo, jog kai kuriems mūsų aplinkosaugos pareigūnams ir savivaldos atstovams gamtinė etika dar yra sunkiai suprantamas dalykas. Todėl šiemet ir vėl, kaip ir kiekvienais metais, Lietuvos ornitologų draugiją (LOD) pasiekė informacija apie keliose savivaldybėse naikinamus perinčių kovų lizdus. Tai ES laikoma grubiu aplinkosauginės teisės pažeidimu. Mat tokia išimtinė priemonė leidžiama, jei kyla pavojus žmonių sveikatai bei miškų ir žuvų ištekliams, tačiau svarbiausia - jei neefektyvūs kiti kovų perimviečių valdymo būdai, nesusiję su paukščių ar jų palikuonių naikinimu.

Pirmasis pranešimas šiemet buvo gautas iš Mažeikių, kur kovai buvo atseit baidomi garsiniu būdu. Tačiau tai, kad buvo šaudoma ne tuščiais šoviniais, patvirtino gyventojų rasti keli negyvi bei keletas sužeistų paukščių.
Kovai naikinami Utenoje / LOD nuotr.

Antruoju atveju komunalinio ūkio darbuotojai naikino kovų lizdus Utenoje – nuošaliai esančiame parko pušynėlyje, atokiau nuo žmogaus namų. Šiuo atveju tiesiogine prasme buvo išmėtomi lizdai su kiaušiniais. LOD apie tai informavo Aplinkos ministeriją ir Utenos regioninį aplinkos apsaugos departamentą, tačiau jokio atsako negauta.

Tuo tarpu vakar atėjo liūdna žinia, jog negausi (maždaug 30 lizdų) kovų kolonija stiprios vandens srovės pagalba naikinama Nemuno deltoje įsikūrusiame Rusnės miestelyje. Ir vėl niokojami paukščių lizdai su kiaušiniais. LOD nariams nesuprantamas toks barbarizmas, nes kolonija buvo negausi, atokiau nuo žmonių gyvenamųjų valdų ar ugdymo įstaigų, todėl nekėlė grėsmės žmonių sveikatai bei nedarė ūkinės žalos.

Po minėtų faktų bei prisiminus kovų šaudymą Plungės mieste, galima teigti, jog gamtininkų pagalba ir visuomenės supratingumas šiems paukščiams tapo itin reikalingas. Kovas dėl nuolatinio persekiojimo kiekvienais metais tampa vis retesnis, nyksta jų kolonijos, o populiacija ir toliau mažinama, ardomi lizdai ir net paukščiai šaudomi perėjimo metu.

Siekdami nustatyti tikslesnius rūšies nykimo mastus šalyje Lietuvos ornitologai šiais metais organizuoja kovų kolonijų apskaitą, kurios pirmieji rezultatai rodo siaubingai blogą rūšies populiacijos būklę – keliose savivaldybėse aptiktos tik neskaitlingos pavienės kolonijos.
Kovų naikinimas Utenoje

Taigi, lyginant su 1995 metų apskaitų rezultatais, rūšis nyksta katastrofiškais tempais. Todėl kovą paskelbus šių metų paukščiu šalyje, LOD sutelkė visą dėmesį stebėdama perintiems kovams kylančias grėsmes bei kaip, remiantis ES Paukščių direktyvos nuostatomis, užtikrinama perinčių paukščių apsauga.

Todėl dar kartą prašome visų neabejingų gamtai piliečių prisidėti prie metų paukščio akcijos, atkreipiant didesnį dėmesį į šio paukščio problemas. Kovų šaudymo sezonas pagal medžioklės taisykles jau pasibaigė kovo 1-ają, todėl jei pastebėsite negyvus paukščius prie kolonijų, girdėsite šūvius greta jų ar jose, matysite ardomus lizdus ar kitaip trikdomus kovus, būtinai praneškite mums.

Pranešimų laukia LOD sekretoriato darbuotojai: lod@birdlife.lt ; (8 5) 213 0498 bei šią iniciatyvą koordinuojantis draugijos Tarybos narys Marius Karlonas: karlonas.marius@gmail.com