Kurorto lankytojams belieka melsti blogo oro: prognozuojamos didžiulės parazitų atakos

Šiemet upinių mašalų tikrai bus ne mažiau nei pernai, o jeigu vyraus šilti ir sausi orai, jų bus dar daugiau, žada mokslininkai. Tai, kad į Nemuną treti metai nėra pilamos biologinės medžiagos, naikinančios mašalus, itin nepatinka Druskininkų savivaldybei. Pasak jos atstovų, kai kurorte pasirodo šie kraujasiurbiai, baisu ir gatve praeiti. Savo ruožtu Aplinkos ministerijos atstovai tikina biologinių medžiagų į Nemuną pylimo atsisakę, nes ši priemonė nepateisino lūkesčių ir kainavo pernelyg brangiai.

Situacija blogėja

Upiniai mašalai prasidėjus jų sezonui (gegužės-birželio mėnesiais) labiausiai vargina prie Nemuno gyvenančius ir poilsiaujančius žmones. Kad tai yra didelė problema, pripažįsta Druskininkų savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Joana Verbickienė. Tačiau, anot jos, spręsti šią problemą trūksta lėšų.

„Su upiniais mašalais ir jų populiacijos reguliavimu paskutinius trejus metus yra didelė problema – neskiriamas finansavimas (mašalams naikinti, į Nemuną pilant biologines medžiagas – red. past.). Vienai savivaldybei padaryti šitą reikalą yra labai brangu, nebent šiais laikais atsirastų naujų preparatų. Anksčiau visą laiką buvo perkamas amerikietiškas preparatas, kuris nekenksmingas nei žuvims, nei augalams, tik tai vienai invazinei rūšiai, bet jis labai brangus. Apie pusę milijono, skaičiuojant litais, savivaldybė skirti tikrai neturi šansų“, - situaciją komentavo J. Verbickienė.

Galvojome, kad galbūt galima atkurti balansą tarp gyvūnijos ir augalijos – gal kokių paukščių trūksta, ar žuvų, bet, ko gero, ne. Nežinau, kiek siekia seni liudijimai, bet mašalai vos ne su mediena iš Sibiro atkeliavo ir išplito, jiems plisti buvo palankios sąlygos ir Nemuno pusėje Baltarusijoje, kur mes mažai turėjome įtakos.

J. Verbickienė

Anksčiau mašalų populiacijos programa buvo vykdoma per apskritis, biologinis preparatas perkamas ir finansuojamas iš Vyriausybės rezervo ir valstybės biudžeto. Ši programa buvo vykdoma nuo 1999 – 2010 m., iš viso tam išleista 2,6 mln. Lt.

„Metai iš metų mašalų populiacija mažėjo. Ji sumažėjo iki pakankamai geros ribos, labai stipriai mašalai mūsų nebekankino, bet dabar paskutinius trejus metus, kai jie nebenaikinami, jaučiame, kad kasmet vis blogiau. Įrodyti neturime kaip, didelių tyrimų, kad populiacija jau atsistato, nėra, bet iš savo pasunkėjusio gyvenimo birželio pirmomis dienomis galime pasakyti, kad situacija blogėja. Nieko pranešti nereikia, kai visus puola gatvėje“, - nelinksmai juokavo pašnekovė, paklausta, ar prasidėjus mašalų sezonui savivaldybė sulaukia vietos gyventojų ar turistų skundų.

Pagalbos nesulaukia

Vis dėlto J. Verbickienė pripažino, kad kiek savivaldybė domėjosi, jokių kitų alternatyvių preparatų, kurie efektyviai naikintų mašalus, nėra.

„Galvojome, kad galbūt galima atkurti balansą tarp gyvūnijos ir augalijos – gal kokių paukščių trūksta, ar žuvų, bet, ko gero, ne. Nežinau, kiek siekia seni liudijimai, bet mašalai vos ne su mediena iš Sibiro atkeliavo ir išplito, jiems plisti buvo palankios sąlygos ir Baltarusijos Nemuno pusėje, kur mes mažai turėjome įtakos“, - aiškino specialistė.

Vos ne kasmet savivaldybė kreipiasi į Aplinkos ir Finansų ministerijas, tačiau gerų žinių nesulaukė.

„Finansų ministerija nukreipia į Aplinkos ministeriją, kad gal būtų galima preparato pirkimą finansuoti iš Aplinkos rėmimo programos, bet Aplinkos ministerija parašo, kad pagal taisykles ji šios programos lėšų šitam dalykui naudoti negali. Siūlo vėl kreiptis į Finansų ministeriją arba lėšų ieškoti iš rezervų“, - sakė J. Verbickienė.

Sako, kad per brangu ir neefektyvu

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, paklaustas, kodėl nuspręsta atsisakyti pilti biologines medžiagas į Nemuną ir tokiu būdu kovoti su mašalų antplūdžiu, teigė, kad šios priemonės nepateisino lūkesčių. Be to, nėra iki galo aišku, kaip jos veikia aplinką, ar nedaro jai žalos.

„Mašalai veisiasi Nemuno upėje ir net kai naudojome biologinį preparatą, jie iš Baltarusijos vis tiek plito vienodai sėkmingai. Nėra didelio efekto, kuris mašalų populiaciją labai aiškiai sumažintų. Antras dalykas, tos lėšos, ko gero, neatperka efekto. Galbūt mašalų sumažėja nuo biologinio preparato, o galbūt gamtinės sąlygos lėmė, kad tais metais mašalų buvo mažiau. Nėra tikros garantijos, kad juos išnaikina būtent preparatas“, - aiškino V. Graičiūnas.

Pašnekovo teigimu, mašalams naikinti buvo skiriamos didelė sumos, preparatas pilamas kaip įmanoma arčiau Baltarusijos sienos, bet mašalai vis tiek iš kaimynų pusės plito.

„Nėra ištirta, kaip tai veikia kitą fauną – gali daryti neigiamą įtaką, tarkime, gyvūnams, kurie tais mašalais maitinasi. Iš aplinkosauginės pusės gal reikėtų atidžiau pasižiūrėti į šią problemą“, - svarstė V. Graičiūnas.

Paklausta, ką jis siūlytų daryti gyventojams, kurortų lankytojams, kaip gintis nuo spiečiaus mašalų, specialistas teigė, kad kažkiek padeda apsisaugoti cheminės priemonės, įvairūs purškalai, baidantys kraujasiurbius, tačiau vėlgi 100 proc. garantijos nėra.

„Mašalai puola ir naminius gyvūnus, nėra malonu, bet ką darysi. Gamtoje taip jau būna. Manyčiau, kad reikia susitaikyti, kad gamta turi tokią savybę – daugelis gyvūnų daro vienokią ar kitokią žalą“, - teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas.

Mokslininkė: belieka laukti blogo oro

Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė GRYNAS.lt teigė gamtoje nematanti jokių ženklų, kurie rodytų nepalankias sąlygas šiemet susidaryti didelėms mašalų populiacijoms.

„Mašalai paprastai pasirodo gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, bet šiemet viskas vyksta anksčiau, todėl manyčiau, kad šiemet jie gali pasirodyti gegužės pabaigoje. Kokie bus būtent tokiu metu orai, iš dalies lems, kiek tie mašalai bus įkyrūs ir kaip juos pajus vietos gyventojai. Jeigu bus karšta, saulėta, jie bus agresyvesni, jeigu šalta, lietinga – gal jų nebus tiek daug. Bet, kad tikrai mašalų nebus mažiau nei pernai, pažadu“, - sakė mokslininkė.

Mašalai veisiasi Nemuno upėje ir net kai naudojome biologinį preparatą, jie iš Baltarusijos vis tiek plito vienodai sėkmingai. Nėra didelio efekto, kuris mašalų populiaciją labai aiškiai sumažintų. Antras dalykas, tos lėšos, ko gero, neatperka efekto. Galbūt mašalų sumažėja nuo biologinio preparato, o galbūt gamtinės sąlygos lėmė, kad tais metais mašalų buvo mažiau. Nėra tikros garantijos, kad juos išnaikina būtent preparatas.

V. Graičiūnas

Anot jos, anksčiau taikyta mašalų naikino priemonė – biologinės medžiagos (bakterijos) - buvo pakankamai efektyvi. Tai rodė tuo metu atliekami tyrimai.

„Jų gausumas buvo vertinamas skirtinguose taškuose Nemuno upėje. Po kurio laiko, kai jie jau nebuvo naikinami, Aplinkos apsaugos agentūra koordinavo šiokį tokį tyrimą, kiek mašalų yra Neryje ir Nemune. Treti metai, kai tokie tyrimai oficialiai nevykdomi“, - konstatavo R. Bernotienė. Pasak Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojos, bakteriniai preparatai, kurie buvo leidžiami į Nemuną, buvo efektyvūs ir pasauliniu mastu tebėra taikomi.

„Jie yra plačiai naudojami ir išsivysčiusių valstybių, nes jų šalutinis efektas yra minimalus. Atlikome tyrimus, kad po mėnesio bakterijų jau nėra, viskas išnyksta, jokių liekamųjų reiškinių, pavyzdžiui, kaip cheminių preparatų atveju, nėra. Priemonė buvo veiksminga tuo metu, kai buvo naudojama. Ji visiškai pasiteisino – mašalų gausumas buvo sumažintas dešimtimis ar net šimtais kartų“, - teigė R. Bernotienė. Jos duomenimis, į Nemuną buvo pilama nuo trijų iki aštuonių tonų minimo biologinio preparato.

Kokios galimos alternatyvos?

Mašalų kiekiui įtakos gali turėti ir upių tarša. R. Bernotienės teigimu, esant didesnei upių taršai, keičiasi mašalų rūšinė sudėtis, įsigali kraujasiurbės rūšys. Taip pat didelę įtaką mašalų populiacijoms turi upių užžėlimas.

„Mašalai gyvena prisitvirtinę prie upių augalų. Nemuno žemupyje augalų yra labai mažai, todėl ir mašalų problemos praktiškai nėra. O apie Druskininkus, Merkinę yra tokios gražios augalų kasos vandenyje ir ant jų gyvena mašalai ir žuvys, kurios mašalus suėda. Kuo daugiau žuvų, tuo mažiau mašalų“, - aiškino mokslininkė.

Šalutinis efektas yra minimalus. Atlikome tyrimus, kad po mėnesio bakterijų jau nėra, viskas išnyksta, jokių liekamųjų reiškinių, pavyzdžiui, kaip cheminių preparatų atveju, nėra.

R. Bernotienė

Anot jos, mašalų problemą reikėtų spręsti kompleksiškai. Ar reikėtų įveisti žuvų, tarkime, ūsorių, kurie minta mašalais, pasakyti sudėtinga, nes, pasak R. Bernotienės, reikia atminti, kad bet koks įsikišimas į gamtą turi daug šalutinių efektų. O galbūt padėtų Nemuno dumblo šalinimas?

„Kiek žinau, senais laikais Nemunas buvo netgi laivais perplaukiamas, vadinasi, buvo farvateris. Dabar upė yra ganėtinai uždumblėjusi.Galima būtų ieškoti sprendimo būdų. Pavyzdžiui, dzūkai jau puikiai išmano mašalų biologiją ir žino, kad jie nekanda naktimis, nekanda patalpose. Jie vienu metu buvo įsigudrinę karves ganyti naktimis, o dieną laikyti tvartuose. Tai irgi gana efektyvu apsaugant gyvulius nuo mašalų“, - tikino R. Bernotienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad upiniai mašalai, prasidėjus jų sezonui įprastai būna aktyvūs nuo dviejų iki keturių savaičių - praktiškai visą birželio mėnesį. Taigi belieka šį etapą ištverti arba viltis, kad orai bus dargani ir lietingi ir galbūt tai sumažins mašalų populiaciją.