Kuršių marių srovė žemiau Ventės rago jau perplėšė ledą

„Po šios nakties Kuršių marių ledą už dviejų kilometrų nuo kranto šiaurės kryptimi srovė jau sulaužė ir toliau didina properšą. Rytą vienas automobilis su meškeriotojais pasiekė Ventę, bet eiti į marių gilumą ledu vyrai jau nedrįso. Nesaugu“,- šeštadienį GRYNAS.lt pasakojo Ventės rago meteorologinių stebėjimų posto darbuotojas Rimas Rimkus.

„Laivas su oro pagalve iš Ventės į Neringą nuplukdė mokslinių tyrimų komandą, nes eiti pėsčiomis ar važiuoti ledrogėmis yra jau rizikinga“,- teigė jis. Dar vakar Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kuriame perspėjo apie ploną Kuršių marių ledą ir baudas, gresiančias ant jo vis dėlto išdrįsiantiems lipti drąsuoliams.

Išilginė kilometrinė srovių išgrauža lede - tai nepaneigiama ledonešio preliudija. Naktis buvo lietinga, šilti orai tęsiasi jau antrą savaitę, ir ledo šarvai neatlaikė, sparčiai pleišėja ne tik Kuršių mariose, bet ir Nemune, jo deltos atšakose Skirvytėje, Atmatoje, Pakalnėje, taip pat – žiemos potvynio užlietose ir ledu sukaustytose teritorijose. 

Nemuno deltoje gausu paukščių

„Tirpsmo vanduo ant panemunių vieškelių gilėja, bandžiau vienu jų pasiekti jūrinių erelių lizdavaitę, atlikti stebėjimus, bet link Šilininkų nuo Rusnės pusės automobiliu gylio įveikti – jokių šansų“, - pasakojo Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.

Kitas paukščių stebėtojas, aplinkkeliu pasiekęs Sausgalvius, šeštadienį žurnalistei pranešė matąs draustinio teritorijoje , properšose tarp ledų nemažus būrelius gulbių. Nebylių, giesmininkių ir mažųjų. Sausumos salelėse taip pat matyti žąsų – pilkųjų ir baltakakčių, ančių kryklių ir cyplių.

„Per teleskopą dabar bandau įskaityti ženklus ant vienos gulbės kojos žiedo, įdomu, iš kur paukštis atskrido....“, -telefonu pasakojo ornitologas Vytautas Eigirdas.

Abipus Šyšos upės, dešiniojo Nemuno intako, žiočių gulbių giesmininkių rypavimai,aido nešami , skamba kaip tikriausi ankstyvojo pavasario himnai.

Kas ruošiasi išskristi?

Krašte jau ne vienetus, o būrelius dirvinių vieversių, varnėnų, pempių matyti teko ne vienam stebėtojui . Nors iki tautos papročiu minimos Vieversio dienos, vasario 25-osios – dar liko trys dienos.

Jei tikėtume liaudiškomis pranašystėmis, vieversių grįžimas, nesulaukus vasario 25-osios, reikštų šalto pavasario tikimybę. Bet meteorologai tvirtina priešingai - galime tikėtis net keliais laipsniais šiltesnio už standartinę klimatinę normą šiųmečio pavasario.

Jis šiemet  - visu mėnesiu ankstyvesnis už pernykštį. Saugiai peržiemoję, kraštą jau ruošiasi palikti čimčiakai.

„Į savo gimtuosius kraštus už Poliarinio rato išskristi ruošiasi, todėl telkiasi į didelius būrius ir neužilgo paliks pamarį“, - sako Ventės rago ornitologijos stoties vėdėjas Vytautas Jusys.

Gamtos atbudimo foną Nemuno deltoje jau ima gožti sklypus ir pakeles tvarkančiųjų ir šakas deginančiųjų sukurti laužai. Kasmet tas pats.

Po genėtojų dūmais orą smardins pernykštės žolės svilintojai. Gamtosaugininkų perspėjimai ir baudos už taršą šios tradicijos niekaip neįveikia.