Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos labaratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius GRYNAS.lt papasakojo, kaip sausra paveikė grybus.
„Net ir esant tokioms sąlygomis rajonuose su nelygiu reljefu yra miškų, kuriuose pakankamai drėgnose vietose vienas kitas grybas pasirodo. Visur kitur grybai pasirodys tik sausrai pasibaigus. Manau, kad bus visaip: bus vietų, kur jie visai nepasirodys, kitur jų bus labai mažai. Pagal grybų derlių metai greičiausiai nebus rekordiniai, bet nėra pagrindo teigti, kad grybų jau visai nebus“, - sakė J. Kasparavičius.
Grybai neatskiriami nuo medžių
Anot mokslininko, vertingieji kepurėtieji grybai negali gyventi be vandens. Esant jo trūkumui sulėtėja jų medžiagų apykaita: „Kai kurių rūšių grybai sausros metu metu būna net savotiškoje miego būsenoje. Tarsi meškos ir kiti žiemą įmingantys gyvūnai. Dalis grybienos gali ir sunykti. Deja, dauguma mūsų valgomų grybų visiškai „užmigti“ negali. Jie yra fiziškai susiję su medžių šaknimis ir visas vanduo, kurį medžiai gauna iš dirvožemio, patenka į medžių šaknis per grybus. Jei grybai „užmigtų“ ir nustotų tiekti vandenį, medžiams tai turėtų labai liūdnų pasekmių.“
Mokslininko teigimu, sausros metu medžiai gauna kur kas mažiau vandens, todėl tam, kad išgyventų esant vandens trūkumui, jie priversti numesti dalį lapų ar spyglių. Kai kurie, ypatingai jauni, nedideli ar labai sausose vietose augantys medžiai gali numesti ir visus lapus. Tačiau dauguma medžių didesnę lapų ir spyglių dalį išsaugo, o tai reiškia, kad su jais susiję grybai išlieka gyvybingi dirvožemyje net ir sausros sąlygomis.
Grybai laukia palankesnių sąlygų
„Tai, ką mes miške renkame ir vadiname grybais, iš tiesų yra tik nedidelė grybų dalis, kurią mokslininkai vadina vaisiakūniais. Jų paskirtis yra išauginti ir paskleisti grybų sporas. Tam, kad sporos neprapultų veltui, jas grybai skleidžia tik esant palankioms aplinkos sąlygoms. Net tokie grybai, kaip ant medžių augančios kempinės, kurių vaisiakūniai auga ir išlieka visą vegetacijos periodą, sausros metu sporų nebarsto. Jos taip tik beprasmiškai žūtų. Na, o dauguma kitų grybų net vaisiakūnių neužaugina. Laukia palankesnių sąlygų“, - aiškino J. Kasparavičius.
Pasak pašnekovo, nuo lietaus kiekio labai priklausys, ar iš viso šiais metais turėsime grybų: „Kiek kuriame Lietuvos rajone gali išaugti ir išaugs grybų, priklauso nuo ten vyraujančio miško tipo, dirvožemio sudėties ir kritulių kiekio. Jei dirvožemyje yra nepakankamai vandens, vaisiakūniai neauga. Taigi, kiek, kada ir kuriame Lietuvos regione palis, kokia tuo metu bus temperatūra, nuo to didžiąja dalimi ir priklausys kiek ten išaugs grybų.“
