Kaip pastebi gamtininkai, pernai pirmieji gandrai į mūsų šalį sugrįžo kovo 7 dieną. Jie pastebėti Panevėžio ir Varėnos rajonuose. O šiais metais gandrai mūsų šalį pasiekė keliomis dienomis anksčiau. Pirmasis gandras užfiksuotas kovo 2 dieną Ukmergės rajone - maždaug 3 km už Liaušių kaimo.
Baltuosius gandrus pirmieji pamatė Lietuvos ornitologų draugijos nariai - Asta ir Kęstutis Jarmalavičiai. O štai kovo 4 dieną Ingrida Leškevičienė Vilkaviškio rajone pastebėjo du gandrus, skrendančius iš Pietų į Šiaurę. Kaip bebūtų, didžioji gandrų dalis į mūsų šalį sugrįžta kovo mėnesio viduryje.
Iki kovo 25-osios dažniausiai jau būna sugrįžę visi gandrai. Šią dieną senovės lietuviai vadindavo Blovieščiais. Ji buvo švenčiama kaip gandro sugrįžimo diena.
GRYNAS.lt primena, kad mūsų šalį baltieji gandrai palieka rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Šie sparnuočiai per 2-3 kelionės mėnesius įveikia 8-10 tūkstančius kilometrų. Kai kurie individai žiemoti skrenda į tolimąją Pietų Afrikos Respubliką.
Senoliai sakydavo, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus. Kadaise Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad ne veltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.
Pradėjus fiksuoti pirmuosius paukščius Lietuvos ornitologų draugija kviečia gamta besidominčius žmones dalyvauti „Gyvojo pavasario“ paukščių stebėjimuose. Kitaip tariant, tai yra paukščių stebėjimų apžvalga. Taip gamtininkai surenka duomenis apie pavasario atgimimo eigą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Norint stebėti pirmuosius pavasario pranašus jokių specialių įgūdžių nereikia. Viskas, ką reikia padaryti, tai užregistruoti pastebėtus paukščius interneto svetainėje www.springalive.net.
Specialistus labiausiai domina gyventojų stebėjimai, kada pasirodė pirmoji šelmeninė kregždė, čiurlys, gegutė, baltasis gandras ir egzotiškos išvaizdos bitininkas.O motyvaciją dalyvauti paukščių stebėjimuose turėtų pakelti tai, kad iš atsiųstų duomenų bus sudaromi specialūs žemėlapiai. Kitaip tariant, surinkta informacija pasitarnaus mokslo tikslais.
GRYNAS.lt primena, kad baltieji gandrai peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant stulpų, vandentiekio bokštų.
Jei norite, kad šalia jūsų sodybos įsikurtų gandras, tai padaryti labai paprasta. Tereikia į tinkamą vietą įkelti lizdų pagrindus. Patys gandrai susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kt.
Šie paukščiai lizdą stato nuolat, net ir kai jaunikliai auga. Gyvendami tuose pačiuose lizduose ir visaip jį remontuodami, sumontuoja gana didelį statinį.
