Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) – Vanaginių paukščių (Accipitriformes) būrio, jūrinių erelių (Haliaeetus) genties plėšrusis paukštis.
Tai labai stambus ir vienas didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių atstovas, už kurį svoriu ir didžiu stambesnis tik Palšasis grifas, o Kilnusis erelis labai nežymiai didesnis kūno išmatavimu. Jūrinių erelių patelės pastebimai didesnės už patinėlius. Jūrinių erelių kūno ilgis nuo 70 iki 92 cm ilgio. Išskėstų sparnų ilgis 193–245 cm. Patelių sparnų ilgis 621-717 mm, patinėlių 552-652 mm. Patinų svoris 3.1-5.4 kg, patelių 3.7-6.9 kg.
Išvaizda
Snapas stambus, gelsvas. Pastaibis neplunksnotas. Kojos geltonos, tvirtos su šiurkščiu padu, pritaikytas slidžiai žuviai laikyti. Pilkai rudas kūnas, dalis nugaros ir sparnų viršaus plunksnų šviesiai pilkos, kiek šviesesnės nei plasnojamosios. Jų uodega balta po 5–6 metų, kada įgauna suaugusio plunksnų dangą, nors kai kurių jūrinių erelių uodegos galiukai išlieka tamsūs visą gyvenimą.
Amžius
Gyvena iki 20 metų.
Paplitimas
Jūriniai ereliai paplitę nuo Atlanto vandenyno vakaruose - pietų Grenlandijoje, Islandijoje, Britų salynas iki pat Didžiojo vandenyno rytuose - Japonijos, Taivano, Rusijos Tolimųjų rytų. Pietuose jų paplitimo arealas siekia Arabų jūrą, Pietų Kinijos jūrą. Gana retokas paukštis visoje Europoje (išskyrus Skandinavijos šalis), bet jų populiacija paskutiniu metu maždaug nuo 1985 metų daugelyje šalių atsistato, įskaitant ir Lietuvą. Norvegijoje randama iki 2000-2500 perinčių porų.
Paplitimas Lietuvoje
Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Lietuvoje tai sėslūs ir perintys paukščiai, nors jų pagausėjimas reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Aptinkami visoje Lietuvoje, nors gausiausi Lietuvos vakaruose apie Nemuno deltą ir aplink Kuršių marias. Manoma kad XXI a. pirmame dešimtmetyje Lietuvoje kas metai perėjo apie 90 porų.
Gyvenamaji aplinka
Gyvena uolėtose vietose prie jūrų pakrančių ar miškingose vietose prie didesnių vandens telkinių, ežerų, upių kur gausu žuvų ir vandens paukščių.
Gyvenamoji aplinka Lietuvoje
Lietuvoje įsykuria įvairaus tipo ir dydžio miškuose šalia vandens telkinių. Daugiau juos traukia ramūs ir nuošalūs miško plotai šalia žuvingų ir gausiau vandens paukščių gyvenamų vanens telkinių, pastaruoju metu dažnai netoli žuvininkystės ūkių. Jų veisimosi metu plotas užima nuo 19 iki 115 km² teritoriją.
Poravimasis ir lizdavietės
Jūriniai ereliai monogamai - sudaro pastovias poras kol gyvi abu poros nariai. Žūvus, nusibaigus vienam jų, likęs gyvas poros narys susiranda sau porai kitą. Bet jeigu tas kitas dar nesubrendęs, krauna lizdus bet neperi, o veistis pradeda tik partneriui sulaukus lytinės brandos. Lietuvoje jūriniai ereliai lizdus taisyti ar krauti pradeda dar nepasibaigus žiemai sausio–vasario mėnesiais.
Lizdavietei pasirenka įvairaus tipo mišką, ir Lietuvoje perinčių erelių lizdas būna tik medžiuose maždaug 100–5000 m atstumu nuo vandens telkinio. Lietuvoje lizdą sukasi 11–28,5 m aukštyje, o jam susisuktį dažniausiai pasirenka paprastasias pušis (54 proc.), juodalksnius ir drebules po 16 proc. ir kiek rečiau pasirenka ąžuolus 8 proc., beržus 3 proc., paprastasias egles 2 proc., mažalapes liepas 1 proc. Medžiai turi buti stambūs, subrendę, kad išlaikytų didelį lizdą, o lizdui vieta įvairose medžio dalyse - šoninėse šalose ar viršūnėje. Jie būna labai prisiryšę prie savo lizdaviečių. Net ir aplinkai keičiantis, kertant miškus ir jeigu išlieka jų nepaliestas medis kuriame yra lizdas, pora ir toliau tos vietos ir lizdo nepalieka.
Pasitaikę atvejų, kada po kirtimų net aplinkui lizdą atsiradus plynei, pora toliau sėkmingai perėjo. Ne vieną dešimtmetį peri tame pačiame ar viename iš atsarginių jų gyvenamoje veisymosi teritorijoje esamų lizdų, todėl vidutiniškai lizdai būna apie 1,5 m skersmens ir 1 m aukščio. Nuo vėjų apsaugotose vietose sukrauti lizdai kartais pasiekia 3–5 m aukštį ir 2,5 m skersmenį bei gali sverti iki 600 kg ir daugiau. Tokie lizdai ilgaamžiai, juose šie paukščiai peri daugelį metų.
Kiaušinius ima dėti vasario pabaigoje – kovo mėnesiais. Jaunos poros perėti dažnai pradeda vėliau, bet dėl tam tikrų priežasčių taip gali elgtis ir senesni paukščiai. Deda 1-3, bet dažniausiai 2, kartais 4 kiaušinius 48–60, kartais 70 valandų intervalu. Dažnai vienas dėtyje kiaušinis būna nevaisingas. Peri pasikeisami patelė (ji kur kas ilgiau) ir patinėlis 34-46 dienas.
Mityba, medžioklė
Dažniausiai medžioja sklandydami virš vandens telkinių ir stebėdami vandens paviršiuje esančias žuvis kuriomis daugiausiai ir minta. Pastebėję grobį, jūriniai ereliai plasnoja vietoje, bet dažniausiai išskleidę sparnus sustoja, o grobį griebia kojomis krisdami žemyn.
Kartais pasigauna vandens ir kitų paukščių. Juos medžiodami nutūpia į medį netoli vandens telkinio ir laukia tinkamo momento. Taip jie kartais ištupi po kelias valandas. Vėliau, nusižiūrėję tinkamą auką, ereliai staiga puola.
Rečiau medžioja ore, kada užskridę virš ančių ar panašių paukščių būrio ima staiga kiltį į viršų, verčiasi per sparnais ir vejasi auką.
