Mažoji suktenė (Vertigo angustior) - į Lietuvos Raudonąją knygą nuo 2003 m. įrašytas moliuskas.

Plačiai paplitusi visoje Europoje nuo Portugalijos iki Kaspijos jūros, į šiaurę – iki 60°. Neaptinkama tik piečiausiose Europos dalyse. Į rytus paplitusi iki Uralo kalnų, registruota šiaurinëje Irano dalyje. Lietuvoje aptinkama kalvotose vietovėse, kur didesnis ežeringumas. Yra žinoma 20 radaviečių 11 administracinių rajonų.

Gyvena pačlapusiose kalvų daubose ir šaltiniuotose, apypelkių ir apyežerių šlapiose pievose su vešlia žoline augalija: kupstiniais viksvynais, vingiorykštiniais snaputynais ir kupstiniais šluotsmilgynais. Dažniausiai aptinkamas kupstinių šluotsmilgių kupstuose.

Dauginasi pavasarį–vasaros pradžioje. Kiaušinius (nuo 0,3 iki 0,6 mm skersmens) deda pavieniui, ant suirusių augalų liekanų. Inkubacinis periodas trunka 7–11 dienų. Minta mikroflora – bakterijomis ir grybais, kurie auga ant pūvančių ir gyvų augalų.

Mažoji suktenė, kaip ir daugelis kitų sausumos moliuskų, suaktyvėja lyjant lietui. Palijus pradeda lipti augalų stiebais ir lapais. Ant vieno augalo stiebo aptinkama po 2–3 individus. Žiemoja augalų pašaknėse.

Didžiausios populiacijos rastos Punžemio, Vaukštelio ir Dideškos ežerų šlapiose pakrančių pievose ir įdubose tarp kalvų, Šutų kaimo apylinkėse, Saločio ežero apypelkiuose (Švenčionių r.). Nemaža populiacija aptikta prie Lūksto ežero (Telšių r.), Bilionių pievoje (Šilalės r.).

Grėsmės ir apsauga. Pavasarinis žolės deginimas, pievų sausinimas, intensyvus ganymas, šienavimas, natūrali buveinių kaita (užaugimas krūmais ir medžiais). Būtina išlaikyti esamų hidrologinį režimą, ekstensyviai ganyti, iškirsti želiančius krūmus, medžius.

Bioįvairovės apsauga

Lietuvoje daugiausiai dėmesio aplinkosaugos srityje skiriama vandentvarkos ir atliekų tvarkymo projektams. Šios sritys numatytos kaip vienos iš prioritetinių, 2007–2013 m. laikotarpiu numatyta apie 3,13 mlrd. litų ES paramos. Net dėl 90 proc. šių lėšų jau yra pasirašytos finansavimo sutartys su aplinkos apsaugos projektų vykdytojais.

„Iki 2013 m. bus panaudotos apie 80 proc. lėšų, skirtų aplinkos apsaugos projektams vykdyti, tačiau dalies didžiųjų projektų vykdymas užtruks iki pat 2015 m. Įgyvendinus juos, ne tik galėsime šiuolaikiškai tvarkyti atliekas, ypač – bioskaidžias, bet ir didesnei šalies gyventojų daliai bus užtikrintas visas normas atitinkančio vandens tiekimas", – sako LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Vansavičius.

Be to, apie pusė milijardo iš 3,13 mlrd. litų ES suteiktos paramos skirta biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimui. Įgyvendinant šiuos projektus, ribojamas tam tikrų invazinių augalų bei gyvūnų rūšių paplitimas, pavyzdžiui, naikinamas Sasnovskio barštis, taip pat įrengiami pažintiniai takai, tvarkomi kraštovaizdžio ir gamtinio paveldo objektai. Pagal pastarąją programą, iš 647,5 mln. Lt, numatytų skirti iš ES paramos ir Lietuvos biudžeto, projektų įgyvendinimui jau panaudota net 77 proc. paramos lėšų.

Vieni geriausių rodiklių įgyvendinant projektus pasiekti vandentvarkos srityje. 2007–2013 m. laikotarpiu šiai sričiai buvo numatyta skirti apie 2,1 mlrd. Lt iš ES paramos bei valstybės biudžeto. Dėl šiuo metu jau įvykdytų ar vykdomų projektų pasirašytos finansavimo sutartys, numatančios 95 proc. skirtų paramos lėšų įsisavinimą. Atliekų tvarkymo projektams įgyvendinti skirta apie 756 mln. Lt, iš jų iki šiol yra išmokėta kiek daugiau nei 180 mln. litų ES paramos lėšų, tačiau dar dėl 80 proc. paramos panaudojimo – pasirašytos projektų įgyvendinimo sutartys.

Didžioji dalis minėtų ES paramos lėšų skirta higienos normas atitinkančio vandens tiekimo užtikrinimui gyventojams bei nuotekų vandenų tvarkymui, centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų tiesimo iki gyvenamųjų zonų įgyvendinimui. Taip pat – esamų sąvartynų tvarkymui bei naujų įdiegimui, bioskaidžių atliekų perdirbimo objektų statybai.

Daugiau informacijos apie apsaugą: