Lietuvos grybų žemėlapis: vienur - vos spėji rauti, kitur - tuščia

GRYNAS.lt, pasiremdamas skaitytojų pateikta informacija, sudarė Lietuvos grybų žemėlapį ir sužymėjo vietas, kuriose grybų galite rasti daugiausiai arba vietas, kuriose jų mažai ar iš viso nėra.

Sakoma, kad Dzūkija – grybų sostinė. Vis dėlto šį titulą šiais metais regionas prarado. Dabar grybų karaliene gali vadintis Žemaitija.

Skaitytojų informaciją suskirstėme į tris kategorijas: pažymėjome vietas, kuriose randama daug grybų, vidutiniškai arba iš viso nėra.

Daug grybų skaitytojai surado šiose vietose: Radviliškio, Telšių, Ignalinos, Klaipėdos, Tauragės, Pasvalio, Mažeikių bei Jurbarko rajonuose.

Vidutiniškai grybų skaitytojai rado Raseinių, Varėnos bei Druskininkų rajonuose.

Visai grybų skaitytojai nerado Vilniuje, Alytuje, Vievyje, Kuršėnuose, Jonavoje ir Utenoje.

Žemaitijoje – grybų daugiausiai

Daugkartinis grybavimo čempionas ir Paluknio seniūnijos darbuotojas Vytenis Daugudis nesistebėjo tokiais grybų žemėlapio rezultatais.

„Iš tiesų Žemaitijoje yra daugiausiai grybų ir ji pirmauja jau keletą metų. Dabar pasikeitė klimatas, yra sausų ir karštų savaičių liepos mėnesį. Ir grybai užsimezga anksti, gegužės mėnesį jau užuomazgų yra. Atsargiai pakėlus samaną matosi balti taškeliai. Tai yra visų metų grybų derlius. O karštos dienos jį sudegina. Žemaitijoje yra lapuočiai miškai, visai kitokia žemė. Ten ne smėlis ir ten grybai išsilaiko. Dzūkijoje mes irgi gybus renkame tik papelkiuose, kitur jų neišliko. Taip grybai nukentėjo jau kelis metus iš eilės“, - pasakojo V. Daugudis.

Anot patyrusio grybautojo, dar viena problema yra patys grybautojai: „Baisus dalykas, nes jie patys sunaikina nemažai grybų ir masiniai jų antplūdžiai į Dzūkijos miškus padarė savo. Jie tragiškai renka grybus: yra ir samanų draskymas, ir automobilių važinėjimas po samanas. Daug žmonių net vaikščiodami sutrypia grybieną. Dar vienas blogas dalykas yra miškų retinimas, miškininkai nuolat retina mišką, važinėja miškavežiais ir grybų nebėra.“

Pasak pašnekovo, renkant grybus jokiu būdu negalima pakelti samanų. Taip pat svarbu nesistoti ten, kur dygsta grybai. Be to, jis teigė, kad reikėtų grybus atsargiai rauti, o ne pjauti. Nebent išimtis galima daryti makavykams, nes juos tvarkingai išrauti gali tik patyręs grybautojas. Grybus reikia rauti, nes likęs kotas auga, pūva ir pūdo aplinkinius grybus.

„Šie metai parodo žmogaus grybavimo meistriškumą. Kai grybų yra daug, nėra sunku juos susirinkti, o kai surandi daugiausiai iš visų, nors jų yra mažai, yra džiugu. Šiais metais bent Dzūkijoje grybų nėra labai daug. Nors oras dabar yra idealus grybams, bet buvusi sausra juos išdegino. Rudeniop grybų bus daugiau, bet tikrai nebus masiškai, nes paprasčiausiai nėra iš ko jiems atsirasti. Kai eilę metų grybus išdegina, grybienos mažėja ir apskritai su kiekvienais metais grybų vis mažėja. Pats pastebiu, kad kai kuriose vietose anksčiau būdavo grybų, o dabar nebėra, kiekvienais metais prarandame didelį plotą grybų“, - sakė V. Daugudis.

Miške – „plėšrūnai“

Anot grybautojo, į mišką žmogus turi eiti kaip į bažnyčią: „Jis turi eiti ne kaip grobuonis, o kaip svečias: netempti šiukšlių į mišką, jo nedraskyti. Miškas nėra pelno šaltinis. Kartais žmonės elgiasi tiesiog siaubingai. Pusę laiko užima ne grybavimas, o miško tvarkymas ir samanų sudėliojimas. Nežinau, ką jie galvoja. Gerai, galbūt atvažiavo kažkokie „balvonai“, bet kaip paaiškinti tų žmonių elgesį, kurie iš to gyvena? Šiandien susirinkai viename plote, rytoj – kitame, o trečią dieną, kur tu eisi, kai viską išnaikinai. Yra normalūs grybautojai ir yra plėšrūnai.“

Baisus dalykas, nes jie patys sunaikina nemažai grybų ir masiniai jų antplūdžiai į Dzūkijos miškus padarė savo. Jie tragiškai renka grybus: yra ir samanu draskymas, ir automobilių važinėjimas po samanas. Daug žmonių net vaikščiodami sutrypia grybieną.

Vytenis Daugudis

Grybavimo čempionas pateikė ne vieną patarimą į mišką einančiam žmogui.

„Einant į mišką visada reikia pasiruošti pintinę, o ne baltus plastmasinius kibirėlius. Žiūrėt negaliu į juos, žūsta grybas juose. Įmesk į jį sveiką baravyką, po valandos jis bus sukirmijęs ir dar kitus supūdys. Negalima taip grybauti. Taip pat reikia turėti patogų apavą, turėti priemonių nuo erkių ir uodų, nes jų labai daug miške. Kartais juokinga pasidaro, kai pamatau grybautojus trumpom rankovėm ir pagalvoju, kad po penkių minučių jie skuos į automobilį klykdami. Taip pat atvažiavus į mišką reikėtų pasižiūrėti kryptį, kur eisi, nes pasiklydusių yra labai daug“, - kalbėjo V. Daugudis.

Pašnekovas teigė, kad norint surasti grybų, reikia pasidomėti jų dygimo vietomis: „Reikia turėti žinių ir supratimą arba pasidomėti. Jeigu eini ūmėdžių – tiks bet koks miškas, jeigu voveraičių, reikia eiti į vienokį mišką, jeigu baravykų – į kitokį. Kiekvienas miškas yra savam grybui.“