GRYNAS.lt mokslininkams išsiuntė devynias nuotraukas ir paprašė nustatyti, jei tai įmanoma, grybo rūšį. Du šio rebuso „dalyviai“ mokslininkus privertė suabejoti.
Grybai irgi patiria stresą
Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius, Lietuvos mikologų draugijos narys Ernestas Kutorga GRYNAS.lt paaiškino, kad keistos grybų vaisiakūnių formos susidaro esant nuokrypiams nuo normalios vaisiakūnių morfogenezės (sandaros vystymosi).
„Nenormalus vystymasis yra genetinių ar fiziologinių sutrikimų priežastis. Tokius sutrikimus gali iššaukti įvairūs neigiami veiksniai ir stresai, pavyzdžiui, ilgalaikis drėgmės trūkumas (sausra)“, - sakė mokslininkas.
Poniabudžių gleivėmis galima tepti skaudančius sąnarius
„Su antra nuotrauka yra šiokių tokių problemų. Reikalas tame, kad, norint tiksliai nustatyti grybo rūšį, reikia kaip galima daugiau detalių. Šiuo atveju gan neaiškiai matosi kepurėlės apačia, koto paviršiaus praktiškai nesimato, o ir kepurėlės paviršius nelabai aišku ar visiškai lygus, ar... Gal ant koto yra „tinklelis“ kaip pas tikrinį baravyką? Gal šie grybai paliesti ar perlaužti stipriai ir staigiai mėlynuoja? Kokios tiksliai formos yra poros, esančios kepurėlės apačioje? Pagaliau, po kokiais medžiais šie grybai augo? O gal ant nuvirtusio medžio? Jei stipriai mėlynuoja, galėtų būti melsvėjantysis šilbaravykis (lot. Gyroporus cyanescens). Yra tekę Dzūkijoje matyti ir tikrinį baravyką bronziniu, beveik baltu kepurėlės paviršiumi. Bet jo kotas ir kepurėlės apačia abejonių nekėlė. Dzūkai sakė, kad tokių kartais pasitaiko. Šiuo atveju, deja, daugiausiai galima pasakyti apie įamžintą plaštaką“, - dėstė mikologas.
Kita nuotrauka, kurioje įamžintas grybas lieka iki galo neaiškus, aštuntoji. J. Kasparavičius spėja, kad tai gali būti paprastosios poniabudės (lot. Phallus impudicus) „kiaušinis“. „Tik nelabai aišku kuriam tikslui jis buvo „išlukštentas“. Gal norėta suvalgyti? Taip, šioje stadijoje jis yra valgomas, nes dar nesmirda. Galima pasitepti jame esančiomis gleivėmis skaudančius sąnarius ar strėnas. Ne veltui jis anksčiau, o ir dabar yra naudojamas liaudies medicinoje“, - pasvarstymais dalijosi mikologas.
Gali augdamas sutrupinti betoną
Visos kitos skaitytojų atsiųstos nuotraukos Gamtos tyrimų centro mokslininkui buvo gana aiškios ir jis noriai dalijosi savo žiniomis, kaip ir kodėl grybai kartais išauga kreivi, dvigubi ar vienas ant kito.
Anot jo, grybai labai gerai jaučia Žemės traukos jėgą ir „svirduliuoti“ kepurėlėmis nėra linkę. Kepurėlės apačia visuomet nukreipta tiksliai vertikaliai žemyn. Kitaip grybui nepavyktų išbarstyti sporų.
„Turi būti labai svarbi priežastis, kad jo kotas taip stipriai išlinktų. Tokia forma gali būti ir tuomet, jei vaisiakūnis pradeda augti kokiame stačiame šlaite ir iš pradžių yra priverstas augti žemyn, o tik paskui gali pasisukti į viršų. Žiūrint į šią nuotrauką man pirmiausiai kyla klausimas - ar jis tikrai šioje vietoje išaugo, ar tik buvo „pasodintas“ fotografavimui. Būna ir taip“, - skaitytojo atsiųstą nuotrauką komentavo mikologas.
Kaip grybai tampa „dvynukais“
Vėliau, kai kepurėlės ir koto paviršius dengiančios ląstelės pilnai diferencijuojasi ir subręsta, bet koks vaisiakūnių susiliejimas darosi vis sunkiau įmanomas. Nebent vaisiakūniai yra stipriai pažeidžiami ir auga stipriai susiglaudę šonais. Tačiau jauname amžiuje viršutinio vaisiakūnio užuomazgos koto apačia ir ją su vegetatyvie grybiena jungiantys hifai palaipsniui priauga prie apatinio vaisiakūnio viršaus. Tiesioginis viršutinės užuomazgos ryšys su grybo vegetatyviniu kūnu palaipsniui nutrūksta, o visas reikiamas augimui ir vystymuisi medžiagas gauna jau per apatinį vaisiakūnį. Kuo ankstyvesnėse vystymosi stadijose abu būsimi vaisiakūniai suauga, tuo vienodesnio dydžio būna pilnai užaugę“, - pasakojo J. Kasparavičius.
Ketvirtojoje nuotraukoje mikologas teigia matantis jauną pumpotaukšlį (lot. Lycoperdon), šeštojoje - greičiausiai yra įamžintas violetinis nuosėdis (lot. Cortinarius violaceus), o septintojoje – kiškiaausis (lot. Otidea).
Penktojoje nuotraukoje – vėl du suaugę tikrinio baravyko vaisiakūniai. Apatinis vaisiakūnis, pasak mokslininko, jau buvo gerokai ūgtelėjęs, kai įsirėmė į viršutinio vaisiakūnio, o tiksliau dar tik jo užuomazgos apačią. Iš čia ir toks dydžių skirtumas. Paskutinėje nuotraukoje, kaip įvardija J. Kasparavičius, matome rudakepurio aksombaravykio du suaugusius vaisiakūnius.
Neskubėkite dėti pintinių į spintą
Mikologai, paklausti, ar galima tikėtis gausaus grybų derliaus ir rudenį, teigė, kad viskas priklausys nuo orų – jei lis, grybų tikrai dar turėtų dygti, be to, dar turi parodyti ir rudeninių grybų derlius. Vis dėlto, ten, kur grybautojai jau anksčiau rado rekordinius kiekius gražuolių, vargu, ar bus pasiektos naujos aukštumos, o kitur – dar visko gali būti.
„Šiais metais pasisekė tų vietovių gyventojams, kur po sausros laiku ir pakankamai palijo. Kitose vietose grybai nelabai augo. Daug kur tai tęsiasi iki šiol. Nors meteorologai ir žada kitą savaitę lietų, bet ar palis visur, tai dar klausimas. Net ir tose vietovėse, kur iki šiol grybų (gerų valgomų, nes vienas kitas šungrybis tikrai augo visur) nebuvo, jų dar gali atsirasti. Ir gana gausiai. Ten, kur buvo rasti rekordiniai baravykų kiekiai, tikėtis naujų baravykų rekordų nevertėtų, o kitų, rudeninių grybų dar bus. Grybavimo sezonas dar tikrai nesibaigia, todėl pintines dėti ant lentynos ar į sandėliuką dar ne laikas“, - optimistiškai kalbėjo Gamtos tyrimų centro mokslininkas.
