Vykdamas į gamtą dabar visada pasiimu ir naują vadinamo „kišeninio formato“ knygelę – žinomo ornitologo, fotografo, ilgamečio Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojo ir Lietuvos ornitofaunistinės komisijos pirmininko Vytauto Jusio parengtą leidinį – „Lietuvos paukščių rūšių sąrašas“.
Šis leidinys – ne mokslinė studija, o parankinė priemonė visiems, stebintiems paukščius, besidomintiems paukščiais ir gamta. Leidinyje pateikiami glausti duomenys apie visų mūsų šalyje nors kartą stebėtų, aptiktų paukščių rūšių statusą, taip pat nuorodos – kokie šių rūšių stebėjimo faktai yra svarbūs.
Tokius leidinius, papildytus dar įvairia kita ornitologine medžiaga leidžia beveik visų Europos šalių ornitologų draugijos, klubai – tai ne tik knygelė, bet ir užrašai, kuriuose galima žymėtis faktus apie matytus paukščius.
Šiame sąraše apibendrinti duomenys apie paukščius, stebėtus, surastus iki šių metų spalio 1 dienos, taigi – patys naujausi, aktualiausi.
Kiek paukščių rūšių Lietuvoje turime? Šiame leidinyje randam atsakymą: iki dabar aptikta 375 rūšys.
Tiesa, 12 iš jų negali tapti Lietuvos faunos dalimi, nes tai – iš nelaisvės pasprukę ir mūsų kraštui nebūdingi, artimuose kraštuose negyvenantys pukščiai. Tokie yra juodoji gulbė, kalninė žąsis, amerikinė cyplė, šventasis ibis ir kiti. Net 63 rūšių paukščiai į Lietuvą užklysta labai retai, per visą istoriją buvo stebėti vos po keletą kartų – kuoduotasis kormoranas, mažoji starta, rudoji pečialinda, naktikovis.
Net 218 rūšių paukščiai Lietuvoje peri. 160 rūšių sutikta žiemą.
V. Jusys konstatuoja, kad domėjimasis sparnuočiais tampa vis populiaresnis. Tą liudija faktas, kad nuo 2000 metų Lietuvoje surastos 35 mūsų kraštui naujos rūšys. Dalį jų savo tinkluose sugavo Ventės rago ir Juodkrantės žiedavimo stočių specialistai, kitus aptiko aktyvūs paukščių stebėtojai. Kai kurie stebėjimai unikalūs, sunkiai paaiškinami. Pavyzdžiui, 2008 m. lapkritį ornitologas V. Pareigis Dumpių sąvartyne prie Klaipėdos pastebėjo ir nufotografavo Tolimųjų rytų kirą, kuris iki tol niekada nebuvo stebėtas Europoje. Ne mažiau įdomūs ir kiti faktai – Eleonoros sakalo (perinčio Viduržemio jūros salose), rožinio kiro (Ledjūrio ir Jakutijos tundrų gyventojo) stebėjimai ar radimai.
Nėra tokios užduotys – kuo labiau gausinti savo krašto faunos įvairovę. Tačiau naujai pasirodžiusius paukščius tikrai verta stebėti ir taip papildyti Lietuvos paukščių rūšių sąrašą. Jis neabejotinai turtės.
